Atsakomybė

Nepamirškime to, kad ir mes esam žmonės – ir mes klystantys, ir mes galim atsidurti kada nors ten – kitoje prarajos pusėje.

Neužtenka kalbėti, kritikuoti, piktintis. Reikia suglausti pečius ir daryti gerus darbus.

Juozapas mums parodo, kad atsakomybės prisiėmimas yra kelias, kuris neklaidina.

Kiekvienas esame atsakingi už tai, kaip vartojame kalbą, ką transliuojame į viešumą.

Žmogus nėra Dievas, bet kai jis pakyla valdžios piramidėje, pradeda augti jo pretenzijos į dievišką galią ir žinojimą.

Nuo kada paauglys gali vienas važiuoti į miestą? Kurią valandą turi sugrįžti į namus? Ar gali nakvoti pas draugus?

J. Didion jautė, kad savivertė ir pagarba sau laikėsi ant labai netvirtų pamatų: įsivaizdavimo, kad ji visuomet gaus kitų patvirtinimą.

Jei leis – gimsiu. Jei neleis – negimsiu, nors gal norėčiau.