Augminas Petronis

Nežinia, kaip reikalai būtų atrodę laimėjus Le Pen, bet gal ir gerai, kad nereikės sužinoti.

Ateinantį sekmadienį, balandžio 10 dieną, Prancūzijoje vyks pirmasis prezidento rinkimų turas.

Viena subtili komedija, viena postapokaliptiška distopija ir du jautrūs dokumentiniai filmai.

Karas nėra absoliučiai nauja gyvenimo situacija – veikiau jis paaštrina įprastą žmogišką būklę tokiu būdu, kad nebegalime to ignoruoti.

Ką jau ką, o manipuliuoti Celofanas moka.

Gairės – lyg ir priimtos, bet ir dar tik svarstomos. Lyg ir universiteto bendruomenės susitarimas, tik su bendruomene niekas nesitarė.

Pasinėrę į sausio melancholiją, tradicinėje redakcijos skaitinių rubrikoje ieškome Albrechto Dürerio angelo žvilgsnio.

Visi aiškinimai, kad vaikų turėti neetiška – atmestini kaip absurdiški skiedalai.