
„Buvau įsibėgėjusi aprėpti žymiai plačiau.“ Scenografei Jūratei Paulėkaitei būtų 60
Jūratės akys buvo kaip Nefertitės – lyg per amžinybę žiūrėtų. Jūratė buvo vaikščiojanti tvirtovė. Ji niekam nepasiduodavo.
Jūratės akys buvo kaip Nefertitės – lyg per amžinybę žiūrėtų. Jūratė buvo vaikščiojanti tvirtovė. Ji niekam nepasiduodavo.
„Kai nieko viduje nebelieka, imu M. K. Čiurlionį, pavartau...“ – sako skulptorius.
„Paveikslas kaip geras vynas turi pastovėti“, – sako A. Petrašiūnaitė.
„Kažką sugalvoji, ir darai, darai, darai. O paskui turi praeiti tam tikras laiko tarpas – gal savaitė, o gal ir mėnesiai“, – sako tapytoja.
„Kuratoriaus surengta paroda – tai jau jo poema, jo rašinėlis. O menininkai tampa teptukais, arba dažais“, – sako E. Ridikaitė.
„Menas ir gyvenimas susiję su rizika, jos nereikia bijoti“, – sako V. Žukas, parodos „Deganti Lietuva“ Radvilų rūmuose autorius.
„Meno kūrinio forma tiesiogiai susijusi su siela“, – sako P. R. Vaitiekūnas.
„Keramika mano gyvenime – Talmanto dėka. Gyvas dar, ačiū Dievui“, – sako R. Sakalauskas.
Pasidalink su kitais naudodamasis patogiais mygtukais straipsnio pradžioje. Ir nepamiršk paremti!