
Amfetaminas – dvylikos, depresija ir paranoja – keturiolikos. Martyno kova už blaivumą
„Blogiausia, kad kiekviename blogame dalyke atrasdavau pliusų“, – sako Martynas.
Depresija ir alkoholis – ar tikrai nemažai sergančiųjų depresija įkliūna į alkoholio pinkles? Atsakymas teigiamas – didelė dalis piktnaudžiavimo alkoholiu yra nulemti būtent emocinių, psichologinių problemų. Alkoholis svaigina, leidžia trumpam užsimiršti, atrodo, kad išgėrus viskas ne taip sunku. Būtent todėl nerimas, kaltė, savigrauža, liūdesys ir panašūs simptomai yra „skandinami“ alkoholyje. Paprastai pagerėja, bet tik trumpam. Tuomet vėl vartojama, siekiant patirtį tą trumpalaikį palengvėjimą. Užburtas ratas sukasi, vis labiau įtraukdamas sergantįjį. Štai kodėl depresija ir alkoholizmas yra itin glaudžiai susiję.
„Blogiausia, kad kiekviename blogame dalyke atrasdavau pliusų“, – sako Martynas.
„Jaučiuosi dėkingas, kad mane sustabdė tada pasieny. Tai vadinu aukštesnės jėgos apsireiškimu mano gyvenime“, – sako Mantas.
Tai, kad šiandien Milda vėl gali judėti ir kalbėti, ji laiko stebuklu, Dievo duotu antru šansu gyventi.
Jauni žmonės drąsiai eksperimentuoja psichoaktyviosiomis medžiagomis, bet situacija nekontroliuojama tampa nepastebimai.
Liga taip stipriai išsekino emociškai ir dvasiškai, kad eidamas gatve vyras šokdavo priešais važiuojančius automobilius nejausdamas baimės.
Alkoholis mane lydėjo nuolatos. Kad ir kur eičiau. Skaityti skaitinius į bažnyčią – turėjau išgerti. Kažkur paatstovauti – turėjau išgerti.
Pirmiausia reikėtų atkurti pusiausvyrą tarp visų pagrindinių gyvenimo procesų – darbo, buities ir fizinio bei emocinio poilsio.
„Narkomanas visą laiką skuba, jis visą laiką turi eiti, jis neturi laisvės pasirinkti“, – tinklalaidėje pasakoja Agnė.
Spausk ant garsiakalbio ir klausyk. Išklausei? Patiko? Gali prisidėti paremdamas.