
Nerimas ir depresija – dažni autizmo pakeleiviai
Depresija nėra tiesiog bloga nuotaika, o aiškų biologinį pagrindą turinti liga, kurią būtina gydyti.
Depresija – sudėtinga ir pavojinga būsena, kenkianti gyvenimo kokybei, kelianti riziką sveikatai bei gyvybei. Ne paslaptis, kad paauglystė yra vienas sudėtingiausių gyvenimo etapų, tampantis rimtu iššūkiu ne tik pačiam paaugliui, bet ir jo artimiausiai aplinkai: tėvams, mokytojams.
Depresija nėra tiesiog bloga nuotaika, o aiškų biologinį pagrindą turinti liga, kurią būtina gydyti.
Pastaruoju metu dažnai girdime, kad stresas ir nerimo sutrikimai vis dažnesni paauglių gyvenime.
Tarptautinių tyrimų duomenimis, ankstyvoji trauminė patirtis paveikia visas tolesnio gyvenimo funkcionavimo sritis, lemia depresiją.
Kai matome dėl kažko trumpam nuliūdusį vaiką, suprantame, kad taip, deja, nutinka, kad liūdesys – gyvenimo dalis.
Depresija paauglystėje pasitaiko neretai. Paprastai ją sąlygoja savęs nesupratimas, vaiko patiriamas stresas, tėvų auklėjimo spragos, taip pat ir netinkama vaiko aplinka, nesėkmės ar pan.
Pirmieji paaugliškos depresijos požymiai yra neįprastai didelė nuotaikų kaita, pyktis, dirglumas, suprastėję mokymosi rezultatai, apatija, nenoras bendrauti net su draugais, nesidomėjimas mėgiamomis veiklomis, mitybos ir miego pokyčiai bei kiti.
Psichologo / tėvų patarimai, supratimas ir pagalba šiuo sudėtingu laikotarpiu itin reikšmingi, tačiau svarbu nedelsti ir vos tik pastebėjus depresijos simptomus kreiptis į specialistus, paskirsiančius tikslingą gydymą.