
Psichologijos atkūrimas
Psichologijos profesorius iš JAV svarsto apie psichologijos vystymosi tendencijas XX a. ir XXI a. pradžioje.
Depresija ne visuomet yra matoma, lengvai atpažįstama. Pasitaiko atvejų, kai ji maskuojama nenatūraliu linksmumu, dirbtine šypsena, o tai klaidina. Tad kaip atpažinti depresija sergančius žmones? Esminiais požymiais yra prarastas susidomėjimas anksčiau patikusiais dalykais, neviltis, pasitikėjimo savimi praradimas, perdėtas pesimizmas, negatyvios mintys, susierzinimas ir pyktis, regis, dėl smulkmenų, apsimestinis linksmumas, sumažėjęs produktyvumas, savęs kaltinimas dėl net nelabai reikšmingų dalykų, sutrikęs miegas ir apetitas, svorio pokyčiai. Tokius ženklus pastebėti tikrai galite, jei žmogų gerai pažįstate.
Psichologijos profesorius iš JAV svarsto apie psichologijos vystymosi tendencijas XX a. ir XXI a. pradžioje.
Pirmiausia reikėtų atkurti pusiausvyrą tarp visų pagrindinių gyvenimo procesų – darbo, buities ir fizinio bei emocinio poilsio.
Pastaruoju metu Vakarų pasaulyje pasipylė diagnozuojamų depresijos ir nerimo sutrikimų lavina.
Kodėl žiemą jaučiamės pavargę, mieguisti ir liūdni? Kaip tamsiuoju metų laiku išlikti žvaliems ir sveikiems?
Ligonių sielovadininkas. Visuomenės sveikatos specialistas. Tokius vaidmenis šiuo metu tenka atlikti vienam garsiausių Lietuvos kunigų.
Depresijai būdingas vadinamas „užburtas ratas“, kai prarandamas noras veikti, nesistengiama išsiveržti iš gniuždančios būsenos.
Pastaruoju metu dažnai girdime, kad stresas ir nerimo sutrikimai vis dažnesni paauglių gyvenime.
Dr. VAIDILUTĖ ASISI – Austrijoje sertifikuota klinikinė ir sveikatos psichologė.
Kokie žmonės serga depresija? Rizika susirgti yra didesnė, jei šeimoje yra sergančių šia liga, taip pat paauglystės, nėštumo laikotarpiu, po gimdymo, patiriant ilgalaikius psichologinius išgyvenimus. Depresija dažnai pasireiškia tam tikromis ilgai trunkančiomis ligomis sergantiems, pavyzdžiui, onkologiniais susirgimais, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis.