Depresija

Depresija

Jau kuris laikas informacijos sklaida depresijos tematika yra gana aktyvi: straipsniai, sergančiųjų istorijos, televizijos reportažai ir kt. Tokia informacija bei pateikiami faktai rodo ir problemos egzistavimą, jos mastą, tačiau drauge ir suteikia daugiau informacijos apie ligą tiek sergančiajam, tiek artimiesiems, kurių supratimas, palaikymas ir pagalba yra nepaprastai svarbūs. Visgi atsiranda ir tokių, kurie depresiją laiko tinginių liga ar tapatina su charakterio ypatumais bei nepriima jos kaip rimtos diagnozės. Tačiau savižudybių ir savęs žalojimo mastai būtent dėl šios ligos verčia į tai žvelgti rimtai ir nenumoti ranka. Tad šiame straipsnyje pateikiama viskas apie depresiją: nuo apibrėžimo iki gydymo galimybių ir perspektyvų.

Daugiau

Kas yra depresija?

Depresiją nesunku supainioti su paprastu liūdesiu. Tačiau jei slogi nuotaika, apatija, pesimizmas nepraeina po kelių dienų, tuomet verta į tai pažvelgti atsakingiau.

Depresija vadiname blogą nuotaiką, apatiją, motyvacijos, malonumo bei lig šiol turėtų interesų praradimą, su kuriais drauge pasireiškia lėtesnis mąstymas, gali sulėtėti ir judesiai, sunku susikaupti, sutelkti dėmesį, pasireiškia ir prasta miego kokybė, vargina savęs nuvertinimo jausmas, savigrauža.

Depresijos tipai

Depresija skiriasi priklausomai nuo simptomų, jų intensyvumo, pasireiškimo dažnio ir kitų aspektų, todėl skiriami keli jos tipai:

  • pasikartojanti – būdingi pasikartojantys epizodai;
  • distimija – nuolat lydinti slogi, depresinė nuotaika, paprastai gana lengvos stadijos;
  • sezoninė – paprastai prasideda šaltuoju metų laiku ir pavasarį baigiasi;
  • atipinė – pastarajai itin būdingas mieguistumas, neretas pacientas linksta į persivalgymą;
  • bipolinis afektinis sutrikimas, dar vadinamas maniakine depresija, – sudėtingiausias tipas, kuriam būdingi pasikartojantys aktyvumo etapai;
  • pogimdyvinė – dažniausiai atsiranda per pirmuosius du mėnesius po gimdymo, ją paprastai išprovokuoja stresas, vienatvė, taip pat pagalbos iš šalies neturėjimas;
  • užmaskuota – dažnai ši depresija maskuojasi kitomis ligomis, pavyzdžiui, nugaros skausmais, kvėpavimo sutrikimais ar kt.
  • senatvinė – ją sąlygoja nereikalingumo jausmas, vienišumas, somatinės ligos.

Kokie požymiai išduoda, kad galima įtarti depresiją?

Depresiją pagrįstai galima įtarti, jei mažiausiai dvi savaites pasireiškia tokie simptomai:

  • Liūdesys, prislėgta nuotaika. Jei kamuoja nuolatinis liūdesys, kuriam nerandate priežasties, jei jaučiatės nelaimingas ir nesuprantate kodėl, tai yra vieni stipriausių depresijos signalų. Šia liga sergančių žmonių istorijos atskleidžia, jog susirgę depresija jie atsikėlę ryte jaučiasi blogai ir tai negerėja visą dieną, pasaulis atrodo nuolat apniukęs, net saulei šviečiant viskas yra pilka ir pan.
  • Nedžiugina tai, kas anksčiau kėlė džiaugsmą. Pavyzdžiui, jei anksčiau Jus džiugino bendravimas, skaitymas, meditacija, geras maistas, vakarėliai ar kt., o dabar tai neteikia jokio džiaugsmo, malonumo ir tos veiklos nedomina, gali būti, jog susidūrėte su depresija.
  • Kankina neviltis ir bejėgiškumas. Tokia būsena būna sunki, net jei trunka trumpą laiką. O sergant depresija neviltis ir bejėgiškumas yra nuolatiniai palydovai.
  • Niūrios mintys. Nuolat galvojate apie liūdnus dalykus, nuvertinate save, manote, jog nieko nesugebate, patiriate vien nesėkmes – tai irgi gali pranešti apie depresiją.
  • Savivertės praradimas. Jei jaučiate, tarytum sėkmė visiškai Jus apleido, kamuoja savivertės praradimas, matote tik savo trūkumas, manote, jog nieko nesugebate, tai irgi yra rimtas depresijos signalas.
  • Noras verkti. Tai ne šiaip trumpalaikis verksmingumas, kai kas nors nepasisekė ar kažkas nuliūdino. Sergant depresija kone visą laiką norisi verkti, dažnai ašaras išprovokuoja visiškos smulkmenos, kurios anksčiau nebūtų padarę jokios įtakos. Depresija sergantysis dažai nė pats gali nesuprasti, kodėl verkia.
  • Kaltės jausmas. Daugeliui depresija sergančiųjų pasireiškia didelis savęs kaltinimo jausmas – pacientai mano, jog visa, kas nutinka bloga, yra dėl jų kaltės, kad jie kartina gyvenimą kitiems, kad yra kalti dėl nesėkmių, net jau seniai praeityje įvykusių dalykų ir pan.
  • Nerimas. Depresija itin glaudžiai susijusi su nerimo jausmu. Sergančių depresija istorijos atskleidžia, jog jie dažnai jaučia, tarytum netrukus nutiks kažkas blogo, ir tai labai vargina.
  • Mintys apie savižudybę taip pat yra gana dažnas depresijos simptomas.

Tiesa, depresijos simptomai neapsiriboja tik jausmais, savijauta, jie dar gali būti fiziniai (pavyzdžiui, lėtinis nuovargis, energijos stoka, lėtesni judesiai bei kalbėjimas, kintantis svoris, priežasčių neturintis skausmas, miego sutrikimai ir pan.) bei susiję su veiklomis (pavyzdžiui, sunku atlikti tiek darbų kiek anksčiau, vengiama vietų, kur reikėtų bendrauti, ir pan.).

Kaip nustatoma depresija?

Kas tai: prasta nuotaika, liūdesys ar depresija? Geriausiai diagnozę nustatys gydytojas, nes kelias dienas besitęsianti prasta, slogi nuotaika gali būti normali reakcija į tam tikrus gyvenimo pokyčius ir ji visiškai nereiškia depresijos. Tad kaip nustatoma depresija? Varginant minėtiems simptomams tikslinga susiplanuoti vizitą pas gydytoją psichiatrą, kuris po pokalbio su pacientu, simptomų ir savijautos įvertinimo diagnozuos, ar sergate depresija.

Depresijos gydymas

Depresijos gydymas gali būti trejopas:

  • Gydymas medikamentais, kuriuos paskiria gydytojas psichiatras itin skrupulingai įvertinęs paciento būseną, simptomus, savijautą, gretutines ligas ar kitus aspektus. Paprastai skiriami tinkamai parinkti antidepresantai.
  • Socialinė pagalba, apimanti sportą, aktyvias veiklas, informuotumą apie ligą, meditaciją ir kt.
  • Psichologinis gydymas, apimantis profesionalią psichologo konsultaciją. 

Geriausių rezultatų galima pasiekti, jei bus taikomas kompleksinis, t. y. visus tris gydymo variantus apimantis, gydymas.

Kodėl negalima numoti ranka į depresiją ir privalu skrupulingai laikytis paskirto gydymo? Paprasta – negydoma depresija tik progresuoja, gilėja, intensyvėja ir tampa vis rimtesniu gyvenimo kokybę gadinančiu dalyku. Gilėja tiek neigiamos emocijos, tiek ir didėja rizikingo elgesio tikimybė, pavyzdžiui, priklausomybės nuo alkoholio, darbingumo praradimo, rizikingo vairavimo, savęs žalojimo ir kt.

Jei kamuoja mintys apie depresiją, patiriate minėtus simptomus, būtinai pasipasakokite apie tai artimiesiems, kurie Jus išklausys, bei suplanuokite vizitą pas gydytoją – laiku suteikta pagalba yra kur kas geresnės gydymo perspektyvos.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.