Jau kuris laikas informacijos sklaida depresijos tematika yra gana aktyvi: straipsniai, sergančiųjų istorijos, televizijos reportažai ir kt. Tokia informacija bei pateikiami faktai rodo ir problemos egzistavimą, jos mastą, tačiau drauge ir suteikia daugiau informacijos apie ligą tiek sergančiajam, tiek artimiesiems, kurių supratimas, palaikymas ir pagalba yra nepaprastai svarbūs. Visgi atsiranda ir tokių, kurie depresiją laiko tinginių liga ar tapatina su charakterio ypatumais bei nepriima jos kaip rimtos diagnozės. Tačiau savižudybių ir savęs žalojimo mastai būtent dėl šios ligos verčia į tai žvelgti rimtai ir nenumoti ranka. Tad šiame straipsnyje pateikiama viskas apie depresiją: nuo apibrėžimo iki gydymo galimybių ir perspektyvų.
„Vaikai ir jų ugdymas kaip visada mūsų šalyje (skirtingai nei kitose) atrodo ne tokie svarbūs“, – sako prof. R. Jusienė.
Pokalbio metu pašnekovė ne kartą užsiminė apie išorinę ir vidinę stigmas, kurios dažnai lydi ir vargina depresija sergantį žmogų.
Stebint tam tikrus socialinių medijų profilius į galvą jau senokai spraudėsi „depresijos influencerių“ terminas.
Ar galima konsultacijos metu ką nors nutylėti, galiausiai ar didesnė konsultacijos kaina garantuoja kokybę?
Depresija yra viena labiausiai paplitusių psichikos sveikatos problemų tarp ES valstybių.
Nenuostabu, kad depresija sergančiam žmogui yra sunku išgyventi ligos paūmėjimus, tačiau lygiai taip pat kenčia ir šalia esantys žmonės.
Depresija nėra tiesiog bloga nuotaika, o aiškų biologinį pagrindą turinti liga, kurią būtina gydyti.
Karantino metu itin suaktyvėjęs technologijų naudojimas daro įtaką psichinei sveikatai.
Depresiją nesunku supainioti su paprastu liūdesiu. Tačiau jei slogi nuotaika, apatija, pesimizmas nepraeina po kelių dienų, tuomet verta į tai pažvelgti atsakingiau.
Depresija vadiname blogą nuotaiką, apatiją, motyvacijos, malonumo bei lig šiol turėtų interesų praradimą, su kuriais drauge pasireiškia lėtesnis mąstymas, gali sulėtėti ir judesiai, sunku susikaupti, sutelkti dėmesį, pasireiškia ir prasta miego kokybė, vargina savęs nuvertinimo jausmas, savigrauža.
Depresija skiriasi priklausomai nuo simptomų, jų intensyvumo, pasireiškimo dažnio ir kitų aspektų, todėl skiriami keli jos tipai:
Depresiją pagrįstai galima įtarti, jei mažiausiai dvi savaites pasireiškia tokie simptomai:
Tiesa, depresijos simptomai neapsiriboja tik jausmais, savijauta, jie dar gali būti fiziniai (pavyzdžiui, lėtinis nuovargis, energijos stoka, lėtesni judesiai bei kalbėjimas, kintantis svoris, priežasčių neturintis skausmas, miego sutrikimai ir pan.) bei susiję su veiklomis (pavyzdžiui, sunku atlikti tiek darbų kiek anksčiau, vengiama vietų, kur reikėtų bendrauti, ir pan.).
Kas tai: prasta nuotaika, liūdesys ar depresija? Geriausiai diagnozę nustatys gydytojas, nes kelias dienas besitęsianti prasta, slogi nuotaika gali būti normali reakcija į tam tikrus gyvenimo pokyčius ir ji visiškai nereiškia depresijos. Tad kaip nustatoma depresija? Varginant minėtiems simptomams tikslinga susiplanuoti vizitą pas gydytoją psichiatrą, kuris po pokalbio su pacientu, simptomų ir savijautos įvertinimo diagnozuos, ar sergate depresija.
Depresijos gydymas gali būti trejopas:
Geriausių rezultatų galima pasiekti, jei bus taikomas kompleksinis, t. y. visus tris gydymo variantus apimantis, gydymas.
Kodėl negalima numoti ranka į depresiją ir privalu skrupulingai laikytis paskirto gydymo? Paprasta – negydoma depresija tik progresuoja, gilėja, intensyvėja ir tampa vis rimtesniu gyvenimo kokybę gadinančiu dalyku. Gilėja tiek neigiamos emocijos, tiek ir didėja rizikingo elgesio tikimybė, pavyzdžiui, priklausomybės nuo alkoholio, darbingumo praradimo, rizikingo vairavimo, savęs žalojimo ir kt.
Jei kamuoja mintys apie depresiją, patiriate minėtus simptomus, būtinai pasipasakokite apie tai artimiesiems, kurie Jus išklausys, bei suplanuokite vizitą pas gydytoją – laiku suteikta pagalba yra kur kas geresnės gydymo perspektyvos.