
G. Bončkutė-Petronienė: „Svarbiausia – nepasenti psichologiškai“
Pasirodo, be chronologinio ir biologinio, žmogus turi ir psichologinį amžių. Kas tai? Ir kas tas psichologinis senėjimas ar senatvė?
Kaip jaučiatės, kai kažkas Jus nuliūdina, kelia nerimą, ko nors bijote? Greičiausiai jausmai ne patys maloniausi... Taigi, taip lengviau įsivaizduoti, kaip kenčia žmogus, kuris liūdesį, nerimą, nuovargį, apatiją ir daugelį panašių simptomų jaučia nuolat... Nenuostabu, jog prarandamas gyvenimo džiaugsmas ir apninka juodžiausios mintys. Tad labai svarbu diagnozuoti šią ligą ir imtis efektyvių priemonių, kaip pacientą grąžinti į įprastą, spalvotą ir gerų emocijų kupiną pasaulį.
Pasirodo, be chronologinio ir biologinio, žmogus turi ir psichologinį amžių. Kas tai? Ir kas tas psichologinis senėjimas ar senatvė?
Psichologijos profesorius iš JAV svarsto apie psichologijos vystymosi tendencijas XX a. ir XXI a. pradžioje.
Pirmiausia reikėtų atkurti pusiausvyrą tarp visų pagrindinių gyvenimo procesų – darbo, buities ir fizinio bei emocinio poilsio.
Pastaruoju metu Vakarų pasaulyje pasipylė diagnozuojamų depresijos ir nerimo sutrikimų lavina.
Socialinis nerimas – vienas dažniausių nerimo sutrikimų ir trečias pagal paplitimą po psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų.
Kodėl žiemą jaučiamės pavargę, mieguisti ir liūdni? Kaip tamsiuoju metų laiku išlikti žvaliems ir sveikiems?
Netektis – tai žmogiškosios realybės dažnas palydovas, kurį neretai mėginame nuneigti, nustumti į šalį.
Stebint tam tikrus socialinių medijų profilius į galvą jau senokai spraudėsi „depresijos influencerių“ terminas.
Apie galimą depresiją įspėjančių simptomų yra nemažai. Jie skiriasi pagal depresijos rūšį, sunkumą, priklauso ir nuo to, ar tai pirmieji depresijos požymiai, ar jau pažengusios ligos simptomai ir pan.
Kada galima įtarti depresiją? Paprastai pagrindiniai simptomai išskiriami šie:
Jei šie, ar panašūs simptomai tęsiasi ne mažiau kaip mėnesį ar juo labiau yra lėtinės formos, yra pagrindo įtarti depresiją ir būtinai susiplanuoti vizitą pas gydytoją.
Šio tipo depresija labai dažnai vadinama rudenine depresija, kadangi paprastai prasideda rudenį, o pavasariui atėjus praeina. Rudeninės bei žiemą prasidedančios depresijos siunčiami signalai yra energijos stoka, nenoras bendrauti, mieguistumas, bejėgiškumas, gyvenimo džiaugsmo praradimas, padidėjęs apetitas bei dėmesio koncentracijos stoka. Paciento racione atsiranda daug angliavandenių, neretas priauga svorio.
Kartais depresija gali pasitaikyti ir šiltuoju metų laiku. Tuomet jai būdingas irzlumas, nerimas, nemiga, apetito stoka ir mažėjantis svoris.
Sergantiems šio tipo depresija pasireiškia mieguistumas, nereti persivalgymo priepuoliai, tad daugelis pacientų priauga svorio. Taip pat šią depresiją lydi jautrumas, nuolat kamuojantis nuovargis, niūri nuotaika, tačiau išgirdus tam tikras geras naujienas, ji pasitaiso. Kartais pacientai tampa hiperaktyvūs. Itin ryškūs šio tipo depresijos simptomai yra stiprus nerimo jausmas bei kankinanti nemiga.
Maniakinės depresijos išskirtinumas – pasikartojantys aktyvumo epizodai, kurių metu paciento nuotaika būna puiki, jis tampa veiklus, iniciatyvus, darbingas, kol galiausiai ateina taip vadinamas juodasis periodas, kuomet pacientas tampa pernelyg prislėgtas, irzlus, itin nervingas, o pasitaiko ir tokių, kurie šiuo periodu būna agresyvūs.
Po gimdymo, kaip rodo statistika, vieną moterį iš dešimties užklumpa depresija, vadinama pogimdyvine. Paprastai simptomai pasireiškia per pirmąsias aštuonias savaites po gimdymo, bet būna atvejų, kai požymiai išryškėja ir bet kuriuo metu iki vaikučiui sueina maždaug vieneri.
Verksmingumas būdingas dažnai pagimdžiusiai moteriai, tačiau jei tai ilgainiui nepraeina ar net juntamas šios būsenos progresas, tai gali būti vienas iš signalų, jog susidūrėte su pogimdyvine depresija. Be to, tokiu atveju moterims sunku užmegzti ryšį su vaiku, kartais atrodo, tarsi vaikelio nemylėtų, labai bijo, kad gali jį sužaloti.
Tai ne tik moterų liga, bet ir vyrų – dėl moters savijautos antroji pusė kenčia ne ką mažiau.
Iš pavadinimo galime daryti prielaidą, kad diagnozuoti šį depresijos tipą gana sudėtinga, mat ji maskuojasi kitomis ligomis, dažniausiai – somatinėmis. Depresijai būdinga slogi nuotaika bei fiziniai negalavimai, pavyzdžiui, nervinis išsekimas, virškinimo sistemos sutrikimai, nugaros skausmai, širdies veiklos sutrikimai ir kt. Taip pat pacientai skundžiasi nerimu, nuovargiu, energijos stoka.
Nors šio tipo būklė paprastai būna lengvo laipsnio, bet tai – nuolat kamuojanti depresinė, slogi nuotaika. Šio tipo depresija patvirtinama pacientui tada, jei mažiausiai porą metų jį kankina nuolat besitęsianti niūri, slogi nuotaika, nuovargis, beviltiškumas, sutrikęs miegas, kaltės jausmas, dirglumas – tai distimijai būdingi simptomai.
Nuo šios būklės neapsaugotas nė vienas, o paauglių depresija neretai būna gana sunkios formos. Vaikus ir paauglius kamuoja nuolatinis liūdesys, nusivylimas, pyktis, dirglumas, apatija mėgtoms veikloms, neretai nukenčia mokymosi pasiekimai, santykiai su draugais, vaikas izoliuojasi, vengia bendravimo, tėvai turėtų pastebėti ir apetito, miego pokyčius.
Paprastai šio tipo depresija užklumpa vyresnius kaip 65 metų pacientus. Šio tipo depresijos simptomai siejasi su jos atsiradimo priežastimis, pavyzdžiui, vienišumo jausmu, taip pat dažnas jaučiasi nereikalingas, o tai išbalansuoja psichologinę pusiausvyrą.
Pasireiškimo laipsnis yra dar vienas depresijos klasifikavimo požymis. Šiame kontekste skiriami trys depresijos tipai: lengva, vidutinė ir sunki. Kiekvienam iš jų yra būdinga prislėgta nuotaika, liūdesys, sumažėjęs aktyvumas. Dažnas pacientas jaučia nuovargį bei energijos stoką, jam sunku susikaupti ir sukoncentruoti dėmesį. Priklausomai nuo depresijos sunkumo laipsnio pacientas jaučia nepasitenkinimą savimi, nepasitikėjimą. Itin dažną kamuoja bevertiškumas. Neretai pasitaiko somatiniai simptomai, pavyzdžiui, nemiga, krentantis svoris ar pan.
Simptomų sunkumas priklauso nuo būklės laipsnio – jis lengvas, vidutinis ar sunkus.
Ligos simptomų sąrašas labai ilgas, todėl tikslinga juos grupuoti. Skiriamos kelios depresijos požymių grupės:
Tai, ar sergate depresija, gali patvirtinti tik specialistas. Tačiau virtualioje erdvėje galite rasti testų, padėsiančių suvokti, ką reiškia Jus kamuojanti būsena, taip pat yra testų artimiesiems, kurių pagalba ir supratimas depresija sergančiajam yra nepamainomi.
Vieną iš testų artimiesiems rasite čia – pasitikrinkite žinias apie ligą ir tai, kaip galite padėti.
Ar Jums depresija? Atsakyti į klausimą gali padėti testas internetu, esantis čia.
Depresija yra labai sunki būklė, bloginanti gyvenimo kokybę ir daranti didelę žalą sergančiajam bei skaudžiai paliečianti artimuosius. Labai svarbus tikslus ir kuo ankstesnis ligos identifikavimas, pagalba sergančiajam, nes tai leidžia sparčiau pradėti tikslingą gydymą ir grąžinti pacientui gyvenimo džiaugsmą.
Padidink raides, spausdamas ant aA raidžių ikonėlės straipsnio pradžioje. Perskaitei lengviau? Paremk!