
Didžioji savaitė: dienos, vedančios į Velykas
Didžioji savaitė prasideda nuo Verbų sekmadienio ir tęsiasi iki Velykų pirmadienio. Kokia yra kiekvienos dienos prasmė?
Didžioji savaitė – tai savaitė prieš Šv. Velykas. O trys paskutinės šios savaitės dienos yra vadinamos Velykų Tridieniu arba Šventuoju Tridieniu. Pirmoji iš jų – Didysis ketvirtadienis.
Didžioji savaitė prasideda nuo Verbų sekmadienio ir tęsiasi iki Velykų pirmadienio. Kokia yra kiekvienos dienos prasmė?
Kai šv. Mišiose girdime „Tą naktį, kurią turėjo būti išduotas“, prisimename vieną iš intensyviausių, reikšmingiausių Jėzaus gyvenimo dienų.
Kviečiame melstis už dvasininkus.
Jn 13, 1–15 „Parodė jiems savo meilę iki galo“.
Šventasis Augustinas kalba apie dėl mūsų nusižeminusi Dievą, Amžnąjį Žodį, pasirinkusį už mus numirti.
Jn 13, 1–15 „Parodė jiems savo meilę iki galo“.
Liturgijoje stengiamasi kiek galint tiksliau sekti tokia istorijos raida, su kokia gali supažindinti sinoptinių evangelijų tradicija.
„Velykos yra mūsų pačių perėjimas per mūsų gyvenimo Didžiąją savaitę“, – sako kunigas A. Toliatas.
Didysis ketvirtadienis yra Paskutinės vakarienės diena. Mokiniams paruošus vakarienės vietą Jėzus pirmiausia nuplovė jiems kojas ir įsakė mylėti kaip jis myli. Ir tuomet aukojo pirmąsias šv. Mišias, įsteigė Kunigystės sakramentą. Netrukus Jėzus patikino mokinius, kad vienas iš jų – Judas – jį išduos, o kitas mokinys – Petras – net tris kartus išsigins. Galiausiai pasakė savo atsisveikinimo kalbą, drąsindamas mokinius nesibaiminti pasaulio priešiškumo ir pažadėjo atsiųsiąs Tiesos Dvasią. Po vakarienės ir iškilmingų Mišių Jėzus drauge su mokiniais nuėjo į Alyvų kalną. Mokiniams miegant jis be perstojo meldėsi, tada buvo išduotas, suimtas, mokinių likimo valiai paliktas.
Po tardymų ir mušimų rytą Jėzus buvo nuvesdintas pas Pilotą.
Kokius simbolis čia matome? Pirmiausia, kojų plovimas – tai rodo Kristaus tarnavimą, gailestingą meilę. Taip pat ši diena sietina su kunigyste – meldžiamasi už visus dvasininkus. Ir pirmą kartą paaukotos Mišios.
Didysis ketvirtadienis buvo vadinamas Švariuoju, Žaliuoju, Čystuoju (tarmiškai). Šeimininkės namus valydavo, plaudavo, išblizgindavo, išvėdindavo.
Velykų stalo papuošimui iš miško parsinešdavo žalumos: šakelių, bruknienojų ir pan.
Šeimininkės būtent Didįjį ketvirtadienį į krosnį duoną pašaudavo, mat buvo tikima, jog iškepta ketvirtadienį nepelys.
Mergelės Didįjį ketvirtadienį namuose gėles persodindavo.
Šeimininkai soduose šią dieną genėdavo obelis, išpjaudami pašalusias, nudžiūvusias šakas, taip tikėdamiesi sulaukti kur kas gausesnio derliaus.
Šiądien dažnas pirtį kurdavo.
Tai tik keli papročiai, kuriais buvo tikima ir kurie šiai dienai suteikdavo išskirtinę prasmę.
Ketvirtadienis prieš Velykas dabar ne taip sureikšminamas – šią dieną ypatinga laiko stropiai tikintys. Tai paprasta diena, kurią žmonės keliauja į darbus. Daugiau reikšmės jai teikia gyvenantys kaimuose, besilaikantys senųjų tradicijų, tai pat itin tikintys.
Didysis ketvirtadienis patenka į gavėnios laikotarpį, tad dažnam kyla klausimas, ar šią dieną reikia pasninkauti. Pasninkas prieš Velykas yra tam tikrų maisto produktų, t. y. mėsos, atsisakymas, nepersivalgymas, susilaikymas nuo sotaus, prabangaus maisto. Pasninkauti privalu dvi dienas per metus – Pelenų trečiadienį ir Didįjį penktadienį. Pasninko nereikia laikytis vaikams. Suaugusiems jis aktualus nuo 18 iki 60 metų.
Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų.
Norite prisidėti prie pokyčių?