
Didysis penktadienis
Šis Jėzaus kančios ir mirties prisiminimas yra vilties ir pergalės pranašas.
Didžiąja savaite vadinama savaitė prieš Šv. Velykas. Svarbiausios yra trys paskutinės jos dienos, kurių vidurinė – Didysis penktadienis.
Šis Jėzaus kančios ir mirties prisiminimas yra vilties ir pergalės pranašas.
DIDYSIS PENKTADIENISPsalmyno II savaitė Jn 18, 1 – 19, 42 Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kančia pagal Joną
Bažnyčios tėvai buvo ne vien mąstytojai, bet pirmiausia maldos žmonės.
DIDYSIS PENKTADIENIS Psalmyno II savaitė Jn 18, 1 – 19, 42 „Jėzus tarė: „Atlikta!“ Ir nuleidęs galvą, atidavė dvasią“
Šios dienos liturginis vyksmas švenčiamas, jei tik įmanoma, apie 15 val., Jėzaus mirties valandą.
Dievas atskleidžia save iki galo. Ne jis reikalauja žmonių aukų sau, o pats už juos pasiaukoja.
DIDYSIS PENKTADIENISPsalmyno II savaitė Jn 18, 1 – 19, 42 „Atlikta!“
DIDYSIS PENKTADIENISValandų liturgijos II savaitė Jn 18, 1–19, 42 „Jėzus tarė: „Atlikta!“ Ir nuleidęs galvą, atidavė dvasią.“
Šią dieną prisimenama Jėzaus kančia bei jo nukryžiavimas, mirtis. Nors tai neigiami aspektai, tačiau be jų nebūtų ir prisikėlimo džiaugsmo. Diena išsiskiria tuo, jog nešvenčiama Eucharistija, liturgija būna tyli, kukli, dėmesys skiriamas Viešpaties kančios istorijai, akcentuojama begalinė Jėzaus meilė žmonėms.
Didįjį penktadienį neaukojamos šv. Mišios. Šią dieną Jėzus pasiaukojo dėl viso pasaulio žmonių, leidosi prikalamas prie kryžiaus, tad Didįjį penktadienį tikintieji jį garbina.
Šios dienos vakaro pamaldų metu pagerbiamas kryžius. Tiesa, yra rekomendacijos šias pamaldas rengi Jėzaus mirties valandą – apie 15 val., tačiau prisitaikant prie daugelio žmonių darbo laiko dažniausiai Didžiojo penktadienio pamaldos vyksta vakare, apie 17–18 val.
Didysis penktadienis senovėje buvo vadinamas Vėlių durelėmis, Vėlių velykėlėmis. Sakysite, tokie pavadinimai visiškai nedera su Šv. Velykų laukimu? O jie šiai dienai buvo suteikti todėl, kad tikėta, jog šiądien vėlės išeina iš skaistyklos.
Aną dieną žmonės eidavo į kapus ir vaikus bei anūkus vesdavosi, kad mažieji taip pat žinotų, kur ilsisi jų giminaičiai.
Didžiojo penktadienio dieną buvo vengiama pasilinksminimų, triukšmo, žmonės visai nedirbdavo arba dirbdavo labai mažai – tik tai, kas būtina.
Buvo tikima, kad jei slaptą svajonę turinti mergina sugebės ištylėti nuo vidurdienio iki vidurnakčio, tai tas noras būtinai išsipildys.
Tądien nevalydavo, netvarkydavo namų, šeimininkės viralo nekaisdavo.
Penktadienis prieš Velykas dabar ne taip sureikšminamas, tačiau bažnyčiose tikinčiųjų susirenka daugiau nei įprastais penktadieniais. Kadangi tai darbo diena, tai pamaldos daugelyje Lietuvos bažnyčių vyksta vakarais.
Didysis penktadienis patenka į gavėnios laikotarpį, tad dažnas klausia, ar šią dieną reikia pasninkauti. Pasninkas yra susilaikymas nuo sotaus, prabangaus maisto, nevalgomi mėsiški patiekalai. Pasninkauti tikintieji privalo dvi dienas per metus – Pelenų trečiadienį ir Didįjį penktadienį. Tad šią dieną pasninkas būtinas. Taisyklė negalioja vaikams ir vyresniems kaip 60 metų suaugusiems.
Pasidalink su kitais naudodamasis patogiais mygtukais straipsnio pradžioje. Ir nepamiršk paremti!