3 min
Didysis šeštadienis ir Velyknakčio budėjimas
Didžiojo šeštadienio tamsoje degė vienas vilties žibintas. Tai Marija.
Didysis šeštadienis prieš Velykas
Didžiąja savaite vadinama savaitė prieš Šv. Velykas. Reikšmingiausiomis yra trys paskutinės jos dienos, tarp kurių – Didysis šeštadienis.
4 min
Didysis šeštadienis – Pas save, į vidų
Šiandien visa žmonija išgyvena Didžiojo šeštadienio slėpinį.
3 min
DIDYSIS ŠEŠTADIENIS Lk 24, 1–12 „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų?“
Lk 24, 1–12 „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų?“.
3 min
DIDYSIS ŠEŠTADIENIS – VELYKŲ VIGILIJA Mk 16, 1–8 „Nukryžiuotasis Jėzus Nazarietis prisikėlė“
Mk 16, 1–8 „Nukryžiuotasis Jėzus Nazarietis prisikėlė“.
2 min
Didysis šeštadienis su šventuoju vyskupu Kirilu Aleksandriečiu
Didįjį šeštadienį kartu su šventuoju vyskupu Kirilu Aleksandriečiu apmąstome Evangeliją pagal Joną.
2 min
DIDYSIS ŠEŠTADIENIS Mt 28, 1–10 „Jis prisikėlė iš numirusių ir eina pirma mūsų į Galilėją“
Mt 28, 1–10 „Jis prisikėlė iš numirusių ir eina pirma mūsų į Galilėją“.
7 min
Didysis šeštadienis: budėjimas iki Aušros
Šiandienis susikaupimas veda į vakaro kulminaciją, kai iškilmingai švęsime Kristus kančios istorijos atbaigimą – prisikėlimą.
2 min
DIDYSIS ŠEŠTADIENIS. KRISTAUS PRISIKĖLIMAS – VELYKNAKTIS Lk 24, 1–12 „Jos rado akmenį nuritintą nuo kapo, o įėjusios vidun, neberado Viešpaties Jėzaus kūno.“
Lk 24, 1–12 „Jos rado akmenį nuritintą nuo kapo, o įėjusios vidun, neberado Viešpaties Jėzaus kūno.“
Kas yra Didysis šeštadienis?
Didysis šeštadienis prieš Velykas – Viešpaties kapo tylai pagerbti ir paminėti skirta diena. Senovėje tas pagerbimas vykdavo meldžiantis, pasninkaujant. Šiandien Didįjį šeštadienį nėra taip griežtai laikomasi tylos, o daugiau orientuojamasi į susikaupimą, ramybę, laukimą.
Krikščionių bendruomenėje šią dieną nešvenčiama Eucharistija, nelaikomos Mišios, nebūna Komunijos. Tai simbolizuoja didžią tuštumą, kurią išgyvena Bažnyčia laukimo kontekste. Laukiama prisikėlimo džiaugsmo, meldžiamasi, viskas remiasi viltimi.
Kertinis Didžiojo šeštadienio aspektas – Velyknaktis. Kai Bažnyčia bei visi tikintieji budi ir laukia prisikeliančio Kristaus. Velyknakčio pamaldų metu pašventinama ugnis, nuo jos uždegama didžioji Velykų žvakė, nuo pastarosios savo atsineštas žvakes užsidega susirinkę tikintieji.
Kokios tradicijos buvo puoselėjamos?
Didįjį šeštadienį svarbiausia iš bažnyčios parsinešti šventinto vandens ir ugnies. Pastaroji nešama iš bažnyčios šventoriuje kūrenamo laužo. Šią ugnį vadindavo velykine ugnimi. Buvo priimta, kad ugnį neša vaikai bei paaugliai. Būtent su tuo susijęs vienas įspūdingiausių dalykų šią dieną – ugnies nešimo ypatumai. Anuomet ugnį namo parsinešdavo įdegę budę. Pastarąją išmirkydavo pelenų šarme, o tada leisdavo labai gerai išdžiūti. Budė būdavo užveriama ant vielos, o pastaroji sukama rankose. Ugnis žėruodavo ir šitaip nuo bažnyčios toldavo daugybė ugnies kamuolių į visas puses. Išties unikalus reginys. Gaila, kad šiandien to jau nebepamatysime. Namuose atnešančiųjų ugnį laukdavo šeimininkė išvaliusi ir paruošusi krosnį. Įkurdavo ją su šventinta ugnimi bei virdavo kiaušinius marginimui, taip pat kepdavo pyragus Velykų stalui.
Didysis šeštadienis šiandien
Šeštadienis prieš Velykas, kai vakarais į bažnyčias susirenka nemažai tikinčiųjų. Kadangi tai darbo diena, tai pamaldos dažniausiai vyksta 17 ar 18 val. Kaip ir seniau, bažnyčioje šventinamas vanduo, o šventoriuje – ugnis. Tikintieji namo nešasi šventinto vandens.
Didysis šeštadienis patenka į gavėnios laikotarpį, kai daugelis pasninkauja prieš Velykas. Pasninkas yra mėsos produktų atsisakymas, nepersivalgymas, susilaikymas nuo sotaus maisto. Pasninkaujant sočiai pavalgyti galima tik kartą per dieną. Tiesa, pasninko nereikia laikytis vaikams ir suaugusiems nuo 60 metų. Tačiau pasninkauti privalu dvi dienas per metus – Pelenų trečiadienį ir Didįjį penktadienį. Didįjį šeštadienį aktualesnis ne pasninko, bet abstinencijos – mėsos atsisakymo – terminas.