Didžioji savaitė prieš Velykas

Didžioji savaitė prieš Velykas

Didžioji Velykų savaitė prasideda Verbų sekmadienį. Kiekviena šios savaitės diena reiškia Kristaus kelią: nuo jo santykio su mokiniais, meilės žmonėms, kančios, išdavimo bei mirties iki džiaugsmingo Prisikėlimo.

Velykų tridienis

Šitaip vadinamos trys Didžiosios savaitės dienos: Didysis ketvirtadienis, Didysis penktadienis ir Didysis šeštadienis. Kiekviena iš jų yra labai reikšminga Kristaus mirties ir Prisikėlimo kontekste. Taip pat kiekviena iš šių dienų turi savų tradicijų ir simbolių.

Didysis ketvirtadienis

Dienos metu Didįjį ketvirtadienį vyksta Krismos šv. Mišios, kuriose dėkojama už kunigystės dovaną, šventinami Krikšto, Sutvirtinimo, Kunigystės bei Ligonių sakramentams naudojami aliejai. Vakarais bažnyčiose vyksta šv. Mišios Paskutinei vakarienei pagerbti. Jos metu Kristus vakarieniavo su savo mokiniais, o po jos buvo išduotas, suimtas ir vėliau nukryžiuotas. Tad po vakarinių Didžiojo ketvirtadienio mišių bažnyčiose nutyla varpai, vargonai, prasideda rimties, susikaupimo ir laukimo metas.

Tiesa, prieš vakarienę Jėzus plovė savo mokiniams kojas. Atsižvelgiant į šį simbolį nuo seno priimta Didįjį ketvirtadienį tvarkyti, valyti namus prieš didžiąsias šventes.

Didysis penktadienis

Didįjį penktadienį šv. Mišios neaukojamos, neteikiami ir sakramentai (išimtis taikoma tik Komunijos ir Ligonių patepimo sakramentams, jei iškyla būtinybė). Ši diena yra Kristaus kančios bei mirties.

Pamaldų metu skaitoma Kristaus kančios istorija, prisimenama, jog Jėzus pasiaukojo dėl visų žmonių, taip pat pamaldose garbinamas Kryžius, kadangi Jėzus buvo nukryžiuotas.

Bažnyčioje tvyrant susikaupimu ir rimčiai tikintieji skatinami pagalvoti ir apie savo gyvenimą, sprendimus, kaltes ir tai, ką padarome gero kitiems.

Didysis šeštadienis

Didysis šeštadienis yra Jėzaus mirties pagerbimui skirta diena. Vakare švenčiama Velyknakčio liturgija, padalyta į keturias atskiras liturgijas: Ugnies, Žodžio, Krikšto bei Aukos.

Šį vakarą bažnyčių šventoriuose šventinama ugnis, nuo pastarosios uždegama didžioji Velykų žvakė. Žodžio liturgijos metu skaitomi skaitiniai, į juos atliepiama psalmėmis, maldomis. Krikšto liturgijos dalis šį vakarą yra viena iškilmingiausių. Jos metu šventinamas vanduo, kurio visi tikintieji gali parsinešti į namus. Šventintas vanduo naudojamas ir krikštui. Dažnoje bažnyčioje vyksta krikšto apeigos. Ar žinote, jog būtent Didysis šeštadienis yra tinkamiausia diena krikštyti suaugusius žmones? Be Krikšto, jiems suteikiami ir Sutvirtinimo bei Komunijos sakramentai. O Aukos liturgijos metu meldžiamasi, dėkojama, atnešamos atnašos, laiminami tikintieji, taip pat jų atsinešti Velykų valgiai.

Velykų aštuondienis – kas tai?

Kai kurie mano, kad aštuondieniu vadinama Didžioji savaitė prieš Velykas. Tačiau tai klaidinga pozicija. Velykų aštuondienis yra laikotarpis, apimantis aštuonias dienas, per kurias švenčiama viena iš didžiųjų metų švenčių. Šiuo atveju tai – Velykos. Aštuondienis švenčiamas jau labai seniai, net buvo skiriamas didysis ir mažasis Velykų aštuondieniai. Didysis apėmė aštuonias Velykų savaites, o mažasis – aštuonias Velykų dienas. Pastarasis variantas „prigijo“ labiau.

Velykų aštuondienis apima Velykų pirmąją dieną, Velykų antrąją dieną, Velykų trečiąją dieną ir taip iki pat Atvelykio – 8 dienos.

Didžioji savaitė: ar reikia laikytis pasninko?

Pasninkas yra tam tikra religinio asketizmo forma. Jos esmė – nustatytą laikotarpį susilaikyti nuo mėsiškų valgių, pramogų, persivalgymo, sotaus, prabangaus maisto. Dažnai pasninkas supainiojamas su abstinencija, kuri religijoje reiškia susilaikymą nuo mėsiškų valgių. Mūsų religijoje priimta, jog abstinencijos dienos yra visi penktadieniai, taip pat Šv. Kūčios ir Pelenų diena. O štai pasninkas privalomas dvi dienas per metus: Pelenų trečiadienį ir Didįjį penktadienį. Vadinasi šią Didžiosios savaitės dieną negalima valgyti mėsos ir jos produktų, negalima linksmintis, persivalgyti. Pasninko metu galima sočiau pavalgyti tik kartą per dieną, o kitus du kartus tik lengvai užkąsti.

Pagal Pasninko įstatymą, jo nereikia laikytis vaikams. Taip pat pasninkas skirtas ir ne visiems suaugusiems – jo laikytis turėtų 18–60 metų asmenys.