Didžioji savaitė

Krikšto dieną buvo ir mūsų laidotuvės.

Tai vienintelė diena metuose, kai prieš kryžių klaupiame lyg prieš Švč. Sakramentą, kai kryžių adoruojame lyg monstranciją.

Pasidalinsiu patirtimis, kurios man padėjo suprasti, kaip matoma bendruomenė mūsų bažnyčiose.

Tik gailestingumas sugeba atkurti tai, kas sugriauta.

Kai šv. Mišiose girdime žodžius: „Tą naktį, kurią turėjo būti išduotas“, mes prisimename Didžiojo ketvirtadienio įvykius.

Nuodėmė laipsniškai lyg nuodai užvaldo sielą, žvilgsnį, žodžius, veiksmus. Kaip ir šventumas.

Kas galėtų išduoti Jėzų, kai tiek laiko buvo kartu su Juo, regėjo stebuklus, net išvydo Jo dievystę? Kas drįstų?! „Kas jis, Viešpatie?“

Ačiū tau, Marija iš Betanijos, už tavo didžiadvasiškumą! Už tavo pavyzdį, nes tau, kadaise buvusiai nusidėjėle, dabar yra daug atleista.