Dienos šventasis

Misijonieriavo daugiausia Rusijoje ir Prūsijoje (1236–1238), lankėsi Lietuvoje (1231), Latvijoje, Danijoje, Švedijoje ir Norvegijoje.

No­rė­da­mas su­vie­ny­ti sa­vo tau­tą, Ste­po­nas rė­mė­si mo­ra­le ir re­li­gi­ja.

Iš prigimties būdamas ūmaus būdo, amžininkų prisiminimuose jis charakterizuojamas kaip itin romus ir susitvardantis.

Poncijonas kartu su antipopiežiumi Ipolitu buvo nuteistas sunkiesiems darbams ir ištremtas į Sardinijos kasyklas, kur įvyko susitaikymas.

Uošvis ne tik pasižymėjo laukiniu gyvenimo būdu, bet ir visaip engė Joaną, kurios vienintele priebėga tapo paklusnumas.

Pran­ciš­kaus at­si­ver­ti­mas stip­riai pa­vei­kė ir vie­ną gra­žią Asy­žiaus mer­gi­ną iš kil­min­gos gi­mi­nės.

Laurynas va­do­vavo grupei vyrų, kurie įvai­riuo­se mies­to kvar­ta­luo­se vargšams da­lino Eu­cha­ris­ti­ją ir teikė iš­mal­dą.

Vie­na ne­pa­pras­čiau­sių, ža­viau­sių ir su­dė­tin­giau­sių pra­ėju­sio am­žiaus as­me­ny­bių.