Bažnyčioje galiu susitikti įvairių žmonių, kurie yra pavargę, ligoti, išsiilgę Dievo žodžio, stokojantys vilties... Aš esu viena iš jų.
Kiek žmogus pluša dėl žemiškojo maisto! Negi visa tai vien tam, kad palaikytume gyvybę ir vėl galėtume plušėti dėl maisto?
Mums neleista nė vieno teisti, nes giliai kiekviename žmoguje yra dieviškoji tikrovė.
Mums neleista nė vieno teisti, nes giliai kiekviename žmoguje yra dieviškoji tikrovė.
Kur galime pamatyti Dievo meilę mums?
Dėkokime Dievui už visas Jo dovanas ir pasilikime tylioje maldoje su dieviškuoju perlu, Dievo artume.
Skaitinys pasakoja apie daug metų trukusias izraelitų klajones po dykumą, kuomet jiems atrodė, kad Dievas yra juos apleidęs.
Mums taip pat per Krikštą duotas tasai tikėjimo grūdas, tačiau kaip ir visas sėklas jį dera laistyti, puoselėti ir prižiūrėti.