
Laiškai iš kaimo. Šiemet labai pakrikusi bobų vasara
Taip ir praeina kalendoriniai bobų vasaros terminai, priartėja lapų kritimo metas, paskui teks laukti lapkričio vėtrų ir priešžiemio.
Taip ir praeina kalendoriniai bobų vasaros terminai, priartėja lapų kritimo metas, paskui teks laukti lapkričio vėtrų ir priešžiemio.
Prieš savaitę tankiame didžiųjų sprigių sąžalyne suradau nepaprastai gražų ir didelį mažojo sfinkso vikšrą.
Juk daina – tai sielos šešėlis, iš širdies per lūpas nuskriejęs. Kažkas atitars, pasigaus, ir vėl ji skambės.
Ant lango stiklo aptikau tupintį nepaprastai grakštų žiogą. Iš karto supratau: tokį žiogų šeimos vabzdį regiu pirmą kartą.
Greitai plinta ir tie nepageidaujami raukšlėtalapiai erškėčiai, ir labai žalios žiemės. Teks dar nemažai padirbėti.
Į klausimą, kas gi tie Dzūkijoje įsitvirtinę senbuviai, o kas atėjūnai, atsakyti reikėtų ne liežuviu, o gyvenimu.
Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia buvo pirmoji monsinjoro bažnyčia sugrįžus iš lagerio.
Dzūkijos nacionaliniame parke gimė mintis atkurti drevinę bitininkystę, nors daugelis manė, kad šis archajinis verslas jau nunykęs.
Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų.
Norite prisidėti prie pokyčių?