Eglė Venslovaitė-Šiliūnienė

Didžiajame puode vasaromis mama virdavo uogienes. Mažiausiame vakarais šildydavo pieną. O vidurinėlį imdavo dažniausiai.

Advento metą, laukdami šv. Kalėdų, tikėkime šviesa ir drįskime mylėti vienas kitą, pirmiausia regėdami tą šviesą vienas kito akyse.

Jei knyga būtų ekranizuota, ėjimas per Mišką – gyvą, tamsų, piktą – būtų didžiausios įtampos, dramatizmo kupini epizodai.

Dėkoju už mūsų netobulas mamas, mirusias ir dar gyvas, tebetęsiančias savo tarnystę.

Mokytoja buvo labai kantri ir išmintinga: ji žinojo, kad tik blogi dalykai vyksta greitai, o geriems reikia laiko.

E. Venslovaitės-Šiliūnienės knygos „Apie šviesą lange“ recenzija.