Egzogeninė depresija

Egzogeninė depresija

Psichiatrijoje depresija pagal savo formą skirstoma į endogeninę ir egzogeninę. Egzogeninę depresiją sukelia daugiau išorinės, psichologinės bei socialinės priežastys, patirtos gyvenimo situacijos – stresoriai. Tokiais, egzogeninę depresiją sukeliančiais stresoriais gali tapti staigūs ir netikėti psichologines traumas sukeliantys įvykiai, kaip artimojo mirtis, finansinės padėties stabilumo netekimas, prarastas darbas, skyrybos, arba užsitęsusios, sudėtingos ir neišspręstos situacijos – nuolatinė įtampa darbe, nesibaigiantys nesutarimai namuose, niekur nevedanti karjera ir pan. Prieš išsivystant aiškiai egzogeninio tipo depresijai pacientą dažnai vargina ilgalaikis nerimas.

Daugiau

Kokie egzogeninės depresijos simptomai?

Daugelis depresijos formų turi pakankamai daug ir iš esmės labai panašių požymių, tokių kaip liūdesys, bevertiškumas, kaltė ir nesugebėjimas mėgautis paprastai maloniais dalykais, taip pat pastebimi apetito, miego įpročių ir energijos lygio pokyčiai, todėl jas atskirti yra pakankamai sudėtinga. Pagrindinis metodas suprasti, ar tai yra egzogeninė depresija yra būtent jos priežasties išskyrimas.

Egzogeninės depresijos gydymas

Nors tiek egzogeninė, tiek endogeninė depresija yra atsiranda dėl skirtingų priežasčių, jos abi sukelia smegenų biocheminį disbalansą, taigi bet kuriam tipui gali būti taikomas gydymas, kuris pašalina pusiausvyros sutrikimą. Gydant bet kurios rūšies depresiją, paprastai yra skiriami antidepresantai. Vis dėlto, vaistai dažnai derinami su psichoterapija, kuri kai kuriems žmonėms yra net veiksmingesnė, nei antidepresantų vartojimas. Sergant sunkia ar gydymui atsparia depresijos forma, siekiant suvaldyti ligos simptomus, naudojami ir kiti gydymo metodai, tokie kaip antipsichoziniai vaistai ir (arba) elektrokonvulsinis gydymas.

Kaip padėti sergančiam egzogenine depresija?

Dažnai visuomenėje į depresiją žvelgiama kaip į socialinę stigmą, todėl sergantieji linkę slėpti savo savijautą, taigi, visų svarbiausia laiku pastebėti žmogaus elgesio ir savijautos pokyčius ir tinkamai į juos reaguoti. Tokiu atveju svarbu, jog žmogus kuo skubiau kreiptųsi į gydytoją ar psichinės sveikatos specialistą, su kuriuo aptartų simptomus, šeimos sveikatos istoriją ir rizikos veiksnius, kad būtų nustatytas geriausias gydymas. Taip pat svarbus ir aplinkinių bei šeimos palaikymas, supratimas ir kantrybė.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.