
Ignaciškieji patarimai įveikiant depresiją
Nedaugelis žmonių žino, kad šv. Ignacas Lojola išgyveno sunkią depresiją ir buvo netoli savižudybės.
Psichiatrijoje depresija pagal savo formą skirstoma į endogeninę ir egzogeninę. Egzogeninę depresiją sukelia daugiau išorinės, psichologinės bei socialinės priežastys, patirtos gyvenimo situacijos – stresoriai. Tokiais, egzogeninę depresiją sukeliančiais stresoriais gali tapti staigūs ir netikėti psichologines traumas sukeliantys įvykiai, kaip artimojo mirtis, finansinės padėties stabilumo netekimas, prarastas darbas, skyrybos, arba užsitęsusios, sudėtingos ir neišspręstos situacijos – nuolatinė įtampa darbe, nesibaigiantys nesutarimai namuose, niekur nevedanti karjera ir pan. Prieš išsivystant aiškiai egzogeninio tipo depresijai pacientą dažnai vargina ilgalaikis nerimas.
Nedaugelis žmonių žino, kad šv. Ignacas Lojola išgyveno sunkią depresiją ir buvo netoli savižudybės.
Skaudu, kad karantinui baigiantis, Vilniaus psichikos sveikatos centre praktiškai nebeliko psichoterapijos skyriaus.
Kristopheris Nielsenas šiuo metu studijuoja psichologiją Viktorijos universitete, Velingtone, Naujoje Zelandijoje.
Mokslininkai jau seniai yra įrodę teigiamą pūkuotų murklių poveikį žmonėms, kuriuos kamuoja nerviniai sutrikimai.
Atrodytų, lyg savaime suprantama, kad ir krikščioniui gali reikėti psichologo.
Depresijai būdingas vadinamas „užburtas ratas“, kai prarandamas noras veikti, nesistengiama išsiveržti iš gniuždančios būsenos.
Vilnių į savo kelionių planus šiemet įtraukė autoriai iš JAV, Kanados, Argentinos, Australijos, Izraelio, Kinijos bei įvairių Europos šalių.
Kas jungia ir kas skiria šias dvi sritis – savaip artimas, nes abi rūpinasi žmogaus sielos (gr. psyche) sveikata, ir savaip tolimas.
Daugelis depresijos formų turi pakankamai daug ir iš esmės labai panašių požymių, tokių kaip liūdesys, bevertiškumas, kaltė ir nesugebėjimas mėgautis paprastai maloniais dalykais, taip pat pastebimi apetito, miego įpročių ir energijos lygio pokyčiai, todėl jas atskirti yra pakankamai sudėtinga. Pagrindinis metodas suprasti, ar tai yra egzogeninė depresija yra būtent jos priežasties išskyrimas.
Nors tiek egzogeninė, tiek endogeninė depresija yra atsiranda dėl skirtingų priežasčių, jos abi sukelia smegenų biocheminį disbalansą, taigi bet kuriam tipui gali būti taikomas gydymas, kuris pašalina pusiausvyros sutrikimą. Gydant bet kurios rūšies depresiją, paprastai yra skiriami antidepresantai. Vis dėlto, vaistai dažnai derinami su psichoterapija, kuri kai kuriems žmonėms yra net veiksmingesnė, nei antidepresantų vartojimas. Sergant sunkia ar gydymui atsparia depresijos forma, siekiant suvaldyti ligos simptomus, naudojami ir kiti gydymo metodai, tokie kaip antipsichoziniai vaistai ir (arba) elektrokonvulsinis gydymas.
Dažnai visuomenėje į depresiją žvelgiama kaip į socialinę stigmą, todėl sergantieji linkę slėpti savo savijautą, taigi, visų svarbiausia laiku pastebėti žmogaus elgesio ir savijautos pokyčius ir tinkamai į juos reaguoti. Tokiu atveju svarbu, jog žmogus kuo skubiau kreiptųsi į gydytoją ar psichinės sveikatos specialistą, su kuriuo aptartų simptomus, šeimos sveikatos istoriją ir rizikos veiksnius, kad būtų nustatytas geriausias gydymas. Taip pat svarbus ir aplinkinių bei šeimos palaikymas, supratimas ir kantrybė.
Pasidalink su kitais naudodamasis patogiais mygtukais straipsnio pradžioje. Ir nepamiršk paremti!