Elvyra Kučinskaitė

Nuostabi dvylikos įsižiūrėjimų kelionė į Dubingius baigiasi. Užveria duris metų ratas.

1941 m. liepą, rugpjūtį ir rugsėjį buvo išžudyti beveik visi Dubingiuose gyvenę žydai. Senoliai tai dar pamena. Kalba taupiai, su širdgėla.

Yra tokia vietelė padubingiuos, kur regimai, girdimai ir užuodžiamai yra įsikūrusi džiaugsmo dvasia. Tai Laimos ir Egidijaus Morkūnų namai.

Miestelio gyvybės židinys ir atgyjantis traukos centras – Šv. Jurgio parapijos bendruomenė, įsikūrusi naujojoje šventovėje.

Apie atgimstančios Dubingių bendruomenės narius Birutę ir Gediminą Cijūnaičius, klestinčios sodybos Orališkiuose šeimininkus.

Gulia gulia gulia! – smulkutė moteris kviečia hailando mišrūnų bandą. Ateikit, ateikit! Nebijokit, šitie šunys nekanda, tik loja!

Dubingių senbuvės atmintis yra tarsi istorijos saugykla, nes jai nuoširdžiai rūpi savo krašto istorija.