Endogeninė depresija

Endogeninė depresija

Daugelį depresijos formų dažniausiai sukelia būtent išoriniai veiksniai: staiga prarastas darbas, artimojo netektis, skyrybos ar pan. Vis dėlto egzistuoja ir kitokia, biologinės kilmės depresijos forma, vadinama endogenine depresija.

Endogeninės depresijos priežastys

Susirgti šiuo depresijos tipu galima net nepatyrus jokios psichologinės traumos ar streso, nes endogeninę depresiją sukelia genetiniai ir biologiniai faktoriai. tai yra fizinė liga, tad endogeninės depresijos priežastimi dažniausiai tampa serotonino (dar kitaip vadinamo laimės hormonu) ir noradrenalino apykaitos sutrikimai.

Endogeninės depresijos simptomai

Endogeninės depresijos simptomai yra ganėtinai panašūs į kitų depresijos tipų požymius. Endogeninė depresija pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, ypatingu pasyvumu, motyvacijos stoka, socialine izoliacija, apetito praradimu ar chronišku persivalgymu, sergantįjį dažnai kankina nemiga, jam sunku susikoncentruoti, mąstyti ir priimti sprendimus, dažnai aplanko mintys apie savižudybę. Pagrindinis endogeninės depresijos požymis, pagal kurį galima ją identifikuoti, yra hormonų disbalansas, kuris nustatomas kraujo tyrimu, tačiau nustatyti diagnozę taip pat pasitelkiama šeimos ligų istorija, kadangi įtaką tikimybei susirgti šia liga turi ir paveldimumas.

Endogeninės depresijos gydymas

Kaip ir bet kuri depresijos forma, endogeninė depresija (ypač sunki jos forma) yra gydoma vaistais. Yra pakankamai daug rūšių antidepresantų, kuriuo parenka ir skiria gydytojas. Taip pat dažnai taikoma psichoterapija, kurios metu pacientas susitinka su terapeutu. Ypač sunkiais endogeninės depresijos atvejais yra taikoma elektrokonvulsinė (šoko) terapija, dar kitaip vadinama EKT, kai paciento smegenys veikiamos elektros impulsais. Savaime suprantama, jog prie išgijimo ir ligos prevencijos prisideda ir gyvenimo būdo pokyčiai. Dažnai žmogus nepajunta, kaip jo paties veiksmai ar požiūris sukelia sudėtingą psichologinę būseną.