Dvasiniame gyvenime išorinė tyla pati savaime nėra tikslas, bet, kas patyrė jos naudą, supranta, kad ji reikalinga susitikimui, maldai.
Šis palyginimas nėra vien tik apie gailestingąjį Tėvą. Nėra tik apie kiekvieno iš sūnų buvimą, santykį su Juo.
Leiskime Dievui būti Dievu ir veikti ne pagal mūsų norus ir supratimą, bet pagal Jo valią.
Jėzus kviečia ne į vietą. Jis kviečia į savo meilę. Ir aišku tik tiek, kad nelabai aišku, kaip į ją patekti ir pasilikti.
Šios dienos skaitiniai pilni paradoksų – viskas ne taip, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo.
Leiskime Jėzui per mus paliesti žmones ten, kur jiems skauda, kur jie stokoja, kur pasimetę ir vieniši.
Iš kur tos kantrybės pasisemti?
Taboro kalnas – ypatingo susitikimo su Dievu vieta.