Evangelijos komentaras

Zacharijas netiki, kad Dievas jį ir jo žmoną dar prisimena, – jie nesusilaukė vaikų, nors jo vardas hebrajiškai reiškia „nepamirštasis“.

Evangelijoje Jėzus kalba ir apie vilkus, kuriuos reikia atpažinti, nes jie pasislėpę kaip ir tos piktžolės, „apsimetančios“ daržovėmis.

„Nebarstykite savo perlų kiaulėms.“ Pala... Savo? Aš turiu perlų? Tai toks turtas! Kas tie mano perlai?

Kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?

Audros ir didžiausios grėsmės akivaizdoje ramiai ilsėtis gali tik tas, kuris visiškai pasitiki ir pasilieka audrą pranokstančiame saugume.

Mokykimės iš šios moters brandžios meilės, kuri nesisavina, nešantažuoja, nesuvaržo emociškai. Teišmoko Marija mus tikros laisvės.

Jei tikrai pasitikime Dievu, visi kiti dalykai atsiras savo vietose.

Tikėtina, kad Jėzus iš pradžių mokė šios maldos savo gimtąja aramėjų kalba ir vartojo švelnų kreipinį į tėvą – Abba, „tėti“.