Gamtažmogiai

Baltagrybis, baltagalvis, rudkepuris, trakinis... Gražūs tikrinio baravyko vardai.

Aš sakau, kad irgi galėčiau pasidžiaugti, jei žinočiau, koks to drugio vardas. Taigi apolonas!

Žemė yra gyva, ir viskas, kas iš jos atsiranda, taip pat yra gyvas. Todėl ir nusipelno pagarbos.

Ir vis dėlto šio pavasario gamta mums nelabai palanki. Blindės žydėjo, o nedūzgė aplink jas bitės, nes visą tą laiką lijo arba dulksnojo.

Pempės! Spėju pamatyti tą ypatingą baltumą ir visiems tilvikiniams būdingas griežtas silueto formas.

Anksti rytą kleketuoja ir juodosios meletos. Ir genys daužo snapu sausą pušies šaką. Ir zylės cylena, ir bukučiai pavasariškai švilpia.

Gamtos ženklus stebinčiam žmogui geriausia pasijusti ne kokiu demiurgu ar gelbėtoju, o kaliause. Jei būsi tykus ir neskubantis, suprasi.

Gerame miške turėtų būti kuo daugiau visokių pakraščių. Tai žino ir pažangesni miškininkai, ir darbštesni bebrai.