Gamtažmogiai

Baravykai pirmiausia pradėjo dygti ūksminguose šlaituose po lazdynų krūmais, paskui išėjo ir į sausų pušynų drūtumėles.

Rupūžė – nuostabiai ramiai tūnanti tylenė – visada kuo rimčiausiai spoksanti ir kas jai reikalinga stebinti.

Išdžiuvo ir Meškos šikna, šalia Marcinkonių, bet miestiečius ji žavi savo spalvomis, garsais ir svaiginamai migdančiu gailių kvapu.

Vidurvasario popietę, Mickevičiui palaimingai skęstant pievoje, moteris kruopščiai genėjo rožes – jos žvilgsnis stebint augalus buvo kitoks.

Kaip svarbu pajusti ne tik augmenijos vešėjimo pabaigą per Rasas, bet ir pavasarinio prisikėlimo pagreitį!

„Vis labiau ima dominti natūrali obelų hibridizacija. Norisi aktyviau pasekti, kur šis procesas krypsta“, – rašo H. Gudavičius.