
500 kilometrų pėsčiomis ragų beieškant
Gamtininkas Arūnas Solovjovas pasakoja apie ragų ieškojimo subtilybes, vienetinius trofėjus ir ilgus nužingsniuotus kilometrus.
Gamtininkas Arūnas Solovjovas pasakoja apie ragų ieškojimo subtilybes, vienetinius trofėjus ir ilgus nužingsniuotus kilometrus.
Labai ryškus vieno barsuko pėdsakas ant lieptelio per Krūčių, – gražiai atspausti priekinių letenų nagai ant šlapio, sukietėjusio sniego.
Taip ir praeina kalendoriniai bobų vasaros terminai, priartėja lapų kritimo metas, paskui teks laukti lapkričio vėtrų ir priešžiemio.
Prieš savaitę tankiame didžiųjų sprigių sąžalyne suradau nepaprastai gražų ir didelį mažojo sfinkso vikšrą.
Ant lango stiklo aptikau tupintį nepaprastai grakštų žiogą. Iš karto supratau: tokį žiogų šeimos vabzdį regiu pirmą kartą.
Greitai plinta ir tie nepageidaujami raukšlėtalapiai erškėčiai, ir labai žalios žiemės. Teks dar nemažai padirbėti.
Ne kasmet pečialinda peri du kartus. Paklausykim, kokia paprasta jos giesmė: cilp calp, cilp calp...
Didysis pavasarinis augalų vešėjimas šiemet nedaug vėluoja.
Spausk ant garsiakalbio ir klausyk. Išklausei? Patiko? Gali prisidėti paremdamas.