
Laiškai iš kaimo. Toks rudens ženklas: silpna pirmoji šalna
Lekia antys ir pasroviui, ir prieš srovę, taigi čia dar ne migracija, o tik vietiniai pasiskraidymai.
Lekia antys ir pasroviui, ir prieš srovę, taigi čia dar ne migracija, o tik vietiniai pasiskraidymai.
Kiekvienais metais tą pačią dieną reikėtų vis tupėti čia ir viską užrašyti.
Pražydo miškinės lelijos. Sugeltonavo dideli saulėgrąžų žiedynai. Sudžiūvę raudoni erškėčių vainiklapiai jau šviečia vaistažolių pakeliuose.
Pirmieji pavasario žiedai šiemet gerokai pavėlavo, bet dabar jau viskas juda teisingai.
Jau peržydėjo, visai pražilo blindžių žiedynai. Bitės dabar dūzgia prie gelsvų trapiojo gluosnio žirginių.
Vakar visą dieną snigo. Ir šiandien dangus niūrus. O per tuos šviežius sniegynus, rodos, atsėlina pavasariui nebūdinga melancholija.
Europos gyventojas niekur negali pasislėpti nuo vorų, kad ir kur tu būtum, voras ar voriukas yra ne toliau kaip už trijų metrų.
Gamta visą laiką kuria, eksperimentuoja ir mokosi, o žmogus taip pat gali būti pažinimo šviesos apšviestas.
Jei „Bernardinai.lt“ norite skaityti ir rudenį, paremkite jau dabar.