Gamtos paminklai

Ir vis dėlto šio pavasario gamta mums nelabai palanki. Blindės žydėjo, o nedūzgė aplink jas bitės, nes visą tą laiką lijo arba dulksnojo.

Tai gal kiekvienas sunkiai pradėtas ir sėkmingai baigtas darbas yra paminklas? Ir nebereikia tokioje vietoje jokio gelžbetoninio monumento.

Ar tikrai tuose seniausiuose ąžuolynuose jau niekada nebepamatysime didžiųjų elniavabalių? Svarbus klausimas ir mažiems, ir dideliems.

„Tas dūzgimo skonis visokių spalvų“ – taip pernai apie liepų žydėjimą išmąstė mano kolegės penkiametė dukra Katrė.

„Vis labiau ima dominti natūrali obelų hibridizacija. Norisi aktyviau pasekti, kur šis procesas krypsta“, – rašo H. Gudavičius.

Tradicinę verbą dzūkai rišdavo labai paprastą – tik iš kadagio ir gluosnio šakelių, ir surišdavo raudonu vilnoniu siūlu.

Pasakojimai Sode prie Krūčiaus kupini artumo gamtai, stebint jos atradimus ir praradimus puikybės prieš Gamtą netekusio žmogaus akimis.