Gavėnia

Gavėnia – kas tai yra?

Gavėnios laikotarpis – tai laikas suvokti ir prisiminti, koks trapus ir laikinas yra žmogus, atsigręžti į Dievą. Laikantis tradicinių ritualų per gavėnią yra prisimenama Jėzaus Kristaus kančia, mirtis ir prisikėlimas, Dievo dovanojamas amžinasis gyvenimas. Simboliška ir gavėnios laikotarpio pradžia – Pelenų trečiadienį barstomi šventinti pelenai, kurie palydimi žodžiais: „Atmink, kad dulkė esi ir dulke pavirsi“. Tai užuomina į laikiną žmogaus prigimtį, nuodėmingumą. Pelenų tradicija susiformavo dar VII amžiuje ir yra gyva iki šiol, o šventinti pelenai ruošiami iš ankstesnių metų Verbų sekmadienį šventintų verbų. Taip tarsi sujungiamas visas tikinčiųjų pasaulio ciklas.

Kaip elgtis ir kuo užsiimti per gavėnią?

Gavėnios metu būtina laikytis keleto taisyklių, tačiau tai – tik pagalba, nes tikroji šio pasiruošimo Velykoms reikšmė / prasmė yra savo būties ir santykio su Dievu suvokimas, Jėzaus Kristaus kančios ir mirties apmąstymas, atjauta ir atgaila.

Tikintiesiems ypatingą prasmę turi pasninkas, kuriuo prasideda ir gavėnios laikotarpis. Pelenų trečiadienį privaloma atsisakyti mėsiškų valgių, valgoma tik kartą per dieną, galima du užkandžiai. Daugeliui žinoma, kad pasninko tikintieji laikosi kiekvieną penktadienį, tad būtent taip – gerokai paprasčiau jie turi stengtis maitintis ir visu gavėnios laikotarpiu. Pasninko metu sutaupytus pinigus, kurie įprastai išleidžiami maistui, reikėtų paaukoti skurstantiems.

Malda ir išmalda gavėnios laikotarpiu yra puikios dvasinės pratybos, skatinančios atgailą ir savanorišką atsižadėjimą. Tai skatina suvokti ir apmąstyti Viešpaties Jėzaus kančią, padėti kitiems taip tobulinant savo gyvenimą. Žmogiškasis kūnas gali būti ribojamas, tas per pasninką mokomės save valdyti, o tai ką sutaupome yra tarsi apdovanojimas, kuris skirtas pasidalyti su vargstančiaisiais.

Pasninko laikotarpis nukreiptas į savikontrolę ir susilaikymą, todėl jo metu reikėtų vengti didesnių pasilinksminimų. Tai atsispindi ir religinėse apeigose: gavėnios laikotarpiu liturgijoje nėra džiaugsmingojo „Aleliuja“, o himną „Garbė Dievui aukštybėse“ pakeičia gavėnios giesmės. Šiuo laikotarpiu per mišias naudojami violetinės spalvos apdarai, atsisakoma puošybos gėlėmis, mažiau naudojami muzikiniai instrumentai. Mišiose pagrindinė tematika yra atgaila, atsivertimas, Kristaus kančia, krikštas.

Tikintieji gavėnios metu raginami ne tik pasninkauti ir susilaikyti nuo linksmybių – iš esmės reikėtų atsiriboti nuo visko, kas traukia į nuodėmę ir skatinti save eiti į gėrį. Tai puikus metas apmąstyti save, savo gyvenimą, santykį su Dievu. Gavėnia nėra griežtos taisyklės ar prievolės, šį laiką reikėtų traktuoti kaip galimybę stabtelėti ir pakeisti savo gyvenimą, pastūmėti save į gėrį, tobulėti.

Taip pat gavėnios laikotarpiu ypatinga prasmė skiriama maldai ir dvasingumui. Tai atgailos metas, todėl tikintieji raginami eiti išpažinties, ruoštis Sutaikinimo sakramentui, dalyvauti pamaldose. Teologine prasme rekomenduojama Atgailos sakramentą priimti ir išpažintį atlikti iki gavėnios pabaigos – tai būdas apsivalyti prieš Velykas.

Ko nederėtų pamiršti?

Gali pasirodyti, kad gavėnios laikotarpis yra kupinas suvaržymų ir taisyklių, tačiau iš tikrųjų visa tai tėra pagalba siekiant atgailos, susitaikymo ir išganymo. Nuoširdi malda, atgaila ir išmalda padeda įprasminti ne tik gavėnios, bet ir Velykų laikotarpį. Gavėnios metu mokomės riboti savo kūno poreikius ir tramdyti ydas bei silpnybes, tad taip tobulėjame, pastūmėjame save į gera. Bendruomeniškumas nukreiptas į pagalbą kitiems, išmalda, aukojimas gavėnios laikotarpiu yra ne tik tradicija, bet ir prasmingas darbas, padedantis stokojantiems ir vargšams.

Nepamirškite, kad gavėnia – tai dvasiškai aktyvus laikas. Skirkite laiko stabtelėti, pamąstyti ir pasimelsti, o ne aklai laikykitės taisyklių. Taip pat tai metas susitaikyti su savimi, pažinti save ir savo asmenybę, susitaikyti su Dievu ir taip apsivalyti. Skirkite laiko maldai ir lankykite bažnyčią, laikykitės pasninko ir padėkite vargstantiems.

Kokia jos istorija, prasmė?

Gavėnios laikotarpio įprasminimas – pasiruošimas Velykoms, sąmoningumo ir prasmingos Jėzaus Kristaus prisikėlimo šventės pagrindas. Biblinis pagrindas randamas Šv. Rašte, kuriame rašoma, kad tvanas truko keturiasdešimt dienų ir naktų. Mozė keturiasdešimt dienų ir naktų išbuvo užlipęs ant Sinajaus kalno. Pranašas Elijas keturiasdešimt dienų ir naktų ėjo iki pat Dievo kalno Herebo. Yra ir kitų pavyzdžių, tačiau keturiasdešimt turi savitą prasmę, kuri atskleidžiama ir Naujajame Testamente.

Gavėnią iliustruoja Jėzaus gyvenimo epizodas, kuriame jis susitinka gundytoją. Įžengimas į Dievo karalystę priklauso ir nuo žmogaus – tai pagrindinė gavėnios tematika, apimanti atgailą ir pasiruošimą. Jėzus keturiasdešimt dienų ir naktų pasninkavęs buvo labai alkanas ir tuomet prie jo prisiartino gundytojas. Jėzus yra išbandymų ir pergalės pavyzdys, todėl gavėnios laikotarpiu kiekvienas gali atkartoti jo išmėginimus, tai puikus būdas prisiartinti prie Dievo, suprasti savo santykį su juo, tobulėti.

Lietuviškose tradicijose gavėnia žymi ir pavasario laukimą. Šeimininkas Pelenų dieną eidavo į bažnyčią ir parsinešęs šventintų pelenų, jais apibarstydavo vaikų galvas. Laukimo laikotarpį žyminti Pelenų diena buvo ypatinga: per ją buvo atsisakoma javų kūlimo, skalbimo, duonos kepimo. Darbų atsisakoma buvo dėl prietarų, kurie reiškė negandas: tai duona visą vasarą pelysianti, tačiau jaučiai seilėsis. Taip pat po gyvenvietes klajodavo persirengėliai, kurie siūlė tariamų vaistų, padėsiančių po Užgavėnių persivalgymo.

Daug dėmesio lietuvių tradicijose skirta pusgavėnio laikotarpiui – ketvirtajam gavėnios sekmadieniui. Šią dieną buvo priimta pasiruošti skanesnių ir sotesnių valgių ar net pasimėgauti mėsišku maistu. Tačiau viską reikėjo atlikti per vieną valandą: malkų pririnkti, vištą nukirsdinti, išdarinėti, paruošti ir suvalgyti. Taip pat leistos ir vestuvės, tačiau be muzikantų. Antra vertus, gavėnios pusę žyminčią dieną nebuvo galima tinginiauti ir gulinėti – tikėta, kad kitaip vasaros darbymečiu skaudės nugarą.

Pasninkas, gavėnia vaikams

Vaikams pasninkas neprivalomas, tiksliau – asmenys iki 18 metų neturi laikytis Pasninko įstatymo. Taip pat ir abstinencija, t. y. mėsiškų valgių atsisakymas, privalomas tik asmenims nuo 14 metų. Tačiau mažiesiems gali būti leidžiama irgi nevalgyti ar valgyti mažiau mėsiškų patiekalų gavėnios laikotarpiu, jei jie to pageidauja, jei tai yra saugu. Gavėnios laikotarpiu atgailos ir maldos keliu vaikus turėtų nukreipti jų tėvai, skirdami jiems daugiau dėmesio. Vaikai taip pat turėtų suvokti Jėzaus Kristaus kančių, mirties ir prisikėlimo prasmę, kodėl švenčiame Velykas.

Gavėnios laikotarpiu šeima turėtų atliepti į vienas kito poreikius, tėvai daugiau dėmesio skirti vaikams. Bendra malda, sąmoningo susilaikymo skatinimas, išmaldos prasmės atskleidimas – visa tai puikiai tinka gavėniai. Linksmybių patariama vengti, tačiau nereiškia, kad vaikai gavėnios metu negali žaisti ar krykštauti – galimi susitikimai su draugais, žaidimai ir pramogos, tačiau viskas vyksta ramiau, santūriau.

Gavėnios giesmės

Vadinamieji graudūs verksmai – tai katalikų giesmės, skirtos apgiedoti Jėzaus Kristaus kančias. Giesmes sudaro trys dalys: apmąstomos Jėzaus Kristaus kančios Alyvų kalne iki įskundimo teismui, antrojoje – fizinės kančios: nuplakimas, vainikavimas ir pasmerkimas mirčiai, trečioje – kančios einant į Golgotos kalną ir prikalimas prie kryžiaus. Visos graudžių verksmų dalys pradedamos „Pro graudžius verksmus giedokim, tęsiama skaitiniu, Giesme, Rauda, garbės himnu „Garbė Tau, Jėzau“, giesme „Skundas“ ir baigiama giesme „Kurs už mus kaltus kentėjai“.

Graudūs verksmai yra giedami gavėnios laikotarpiu ir padeda suvokti Jėzaus Kristaus kančių, mirties ir prisikėlimo prasmę bei dvasiškai pasiruošti prasmingai Velykų šventei. Šios giesmės paplitusios Lietuvoje ir Lenkijoje, giedamos laikantis susiformavusių tradicijų ir tvarkos. Jos yra Lenkijoje populiarių Viešpaties Kančios apmąstymo pamaldų dalis, derinamos su Švč. Sakramento išstatymu ir pamokslu apie kančią. Šių giesmių tradicija datuojama XVIII a. pradžioje, jos pasižymi originaliais, senoviškais tekstais.

Šios giesmės savo turiniu, nors ir yra glaudžiai susijusios su bibliniais įvykiais, neapsiriboja jų pristatymu. Jose atskleidžiami ir sužadinami jausmai – tai tarsi būdas dvasingumui sužadinti, paskatinti apmąstymus apie Jėzaus Kristaus kančią ir savo santykį su Dievu. Čia reikėtų paminėti ir Kryžiaus kelio pamaldas, kurios atkartoja Jėzaus kančias, mirtį ir palaidojimą. Tai taip pat svarbus gavėnios laikotarpio įvykis tikinčiųjų pasaulyje. Šių pamaldų tradicija susiformavo Jeruzalėje, o viduramžiais ją išplatino pranciškonai.

Graudūs verksmai kartu su Kryžiaus keliu yra laikomi itin svarbiomis gavėnios laikotarpio pamaldomis, kurios sutraukia daug tikinčiųjų ir padeda tinkamai save nukreipti visam gavėnios laikotarpiui, apsivalyti, paskatina dvasingumą. Prisiminkite, kad malda gavėnios metu yra itin svarbi, o graudūs verksmai ypatingai pakylėja dvasingumą ir sužadina jausmus, todėl labai tinka šiam laikotarpiui.