
Duona mūsų kasdienė
Gavėnios laikas byloja ne apie badą – apie Duonos, reikalingos ne tik kūnui, bet ir sielai, būtinumą.
Gavėnia vadiname laikotarpį, prasidedantį iškart po Užgavėnių, besitęsiantį 7 savaites ir pasibaigiantį sulig Šv. Velykomis. Kokios vyravo gavėnios tradicijos maisto ruošimo, pasninko kontekste? Kokie gavėnios valgiai buvo populiarūs?
Gavėnios laikas byloja ne apie badą – apie Duonos, reikalingos ne tik kūnui, bet ir sielai, būtinumą.
Kas yra pasninkas? Kaip ir kada pasninkauti? Kodėl to reikia ir ar visiems pasninkas yra būtinas?
Nors krikščionių gyvenime pasninkas ir abstinencija yra įprasti, tačiau nesuprasti.
Iki Šv. Velykų likus kiek daugiau nei savaitei, siūlome pasiskaityti apie Velykų valgius ir tradicijas.
Marija Liugienė Bernardinai.lt skaitytojams pasakoja apie gavėnios valgius, pasninko prasmę ir kt.
Apie barokinę valgymo kultūrą Vilniaus universitete – iš Vilniaus jėzuitų kolegijos 1710–1723 m. dienoraščio.
Tikintieji šiandien mini Didįjį šeštadienį. Šią dieną Bažnyčia išgyvena Kristaus mirtį laukdama jo prisikėlimo.
Pirmiausia gal paminėkime, kas yra pasninkas. Tai laikotarpis prieš didžiąsias šventes, kurio metu atsisakoma mėsos, dažnai ir pieno bei jo produktų. Kai kurie tikintieji pasninkaudavo visą gavėnios laikotarpį, kiti – tik trečiadieniais ir penktadieniais, dar kiti – tik penktadieniais. Tačiau pasninkas darė labai didelę įtaką mitybai gavėnios metu.
Anuomet žmonės į gavėnią žvelgė kiek kitaip nei dabar – jai buvo ruošiamasi iš anksto. O ruošiamas buvo paprastas, tačiau sotus maistas. Vasarą daržuose augindavo nemažai pupų, taip pat ir žirnių, rinkdavo grybus, kurie buvo sūdomi, džiovinami, augindavo ir raugdavo agurkus, būtinai ir kopūstus.
Šiandien – sutikime – žmonės gavėniai taip anksti nepradeda ruoštis, o neretas nesiruošia visai ir pasninko nesilaiko. Galbūt kaimuose, dar senąsias tradicijas puoselėjantieji, taip daro, tačiau šiuolaikiški, ypač miestų gyventojai į gavėnią žvelgia visiškai kitaip ir tokio dėmesio bei pasiruošimo nebūna. Tie, kurie pasirenka pasninkavimą, dažniausiai tą daro tik penktadieniais.
Dažniausiai ant gavėnios stalo atsidurdavo silkė, košės, kisielius, su lupenomis virtos bulvės, patiektos su raugintais kopūstais. Didelę asortimento dalį sudarydavo grūdinės kultūros, pavyzdžiui: rugiai, avižos, miežiai, taip pat jau minėtos pupos, žirniai. Jiems draugiją palaikydavo ir aliejiniai augalai, pavyzdžiui, aguonos, linai.
Galbūt ir Jūs norite pasigaminti bent vieną iš tradicinių gavėnios patiekalų? Tai štai – savo gavėnios stalui pagaminkite spirgynę iš sėmenų. Kaip gaminti? Sėmenys pakepinami keptuvėje, kol parausta. Dar karštus reikia gerai sugrūsti, tada viską sukrėsti į molinį dubenį, įberti pipirų, smulkiai kapotų svogūnų, žiupsnį druskos. Masė gerai išmaišoma ir patiekiama su karštomis bulvėmis.
Dar šio laikotarpio stalui puikiai tiks tokie gavėnios valgiai kaip cibulynė, taip pat saldė (gaminama iš duonos raugo, cukraus ir vandens), patiekiama pasirinktinai: su karštomis bulvėmis, džiovintomis kriaušėmis, džiovintais grybais ar kt.
Pasidalink su kitais naudodamasis patogiais mygtukais straipsnio pradžioje. Ir nepamiršk paremti!