Kačerginę pamėgo to meto sostinės inteligentija: rašytojas P. Mašiotas, skulptorius J. Zikaras, architektas V. Landsbergis-Žemkalnis.
Miškingas priemiestis virto rekreaciniu laikinosios sostinės rajonu – sodu mieste.
Nuo XIX a. grafai miestelyje intensyviai kūrė šeimos vasarvietę.
Iki XX a. 4 deš. pradžios Birštone dažniausiai lankydavosi nukentėjusieji nuo Pirmojo pasaulinio karo ir sergantieji sunkiomis ligomis.
Druskininkai gydomąja vietove buvo paskelbti dar 1794 m. specialiuoju Abiejų Tautų Respublikos karaliaus S. A. Poniatovskio dekretu.
Dzūkijos nacionaliniame parke gimė mintis atkurti drevinę bitininkystę, nors daugelis manė, kad šis archajinis verslas jau nunykęs.
Verba, kaip ir pats meistras, turi tobulėti. O tradicija, esanti kraujyje, turi tęstis. Taip svarsto verbų meistrės Leokadija ir Olia.
Karo atveju iš šio centro planuota transliuoti radijo ir televizijos programą bei palaikyti vyriausybinį ryšį.
Spausk ant garsiakalbio ir klausyk. Išklausei? Patiko? Gali prisidėti paremdamas.