Gediminas Šulcas

Druskininkai gydomąja vietove buvo paskelbti dar 1794 m. specialiuoju Abiejų Tautų Respublikos karaliaus S. A. Poniatovskio dekretu.

Dėl savo mastelio, urbanistinės ir politinės reikšmės bažnyčia yra reikšmingiausias tarpukario Lietuvos sakralinės architektūros pavyzdys.

Raudonų plytų pastatai – carinių Kauno tvirtovės laikų palikimas, diktuojantis besikeičiančio rajono išskirtinumą. 

Nuo XIX a. grafai miestelyje intensyviai kūrė šeimos vasarvietę.

Musulmonų dvasininkas – apie susipynusią tautų istoriją, kartu kovotus mūšius ir religines tradicijas.

„Reikia pakalti ir būti pakalusiam, kad ką nors sukurtum“, – sako kalvis S. Kronis.

Apie prūsiškos Kopgalio tvirtovės istoriją ir transformaciją į lankomiausią šalies muziejų.