
Lietuvos istorija yra ne tik žygiai ir statybos, bet ir laiškai, aktai, statutai, poemos, eilėraščiai ir konstitucijos
Žmogiškasis vyksmas negali būti betikslis, todėl Preambulė baigiasi žvilgsniu į ateitį ir jos moralinėmis gairėmis.
Žmogiškasis vyksmas negali būti betikslis, todėl Preambulė baigiasi žvilgsniu į ateitį ir jos moralinėmis gairėmis.
Per trisdešimt nepriklausomybės metų mūsų barbariškumas išsivadėjo, nuseko ir liko vos juntamas.
Thomo Manno festivalio esė konkurso laureato Miko Danilevičiaus tekstas.
Viešojoje erdvėje vyksta aktyvios diskusijos dėl lietuvių kalbos ir literatūros bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo turinio.
Gyvenimas keičiasi, bet G. Beresnevičius (1961–2006) tiksliai preparavo tai, kas atlaikė kasdienybės žiniasklaidos išbandymus.
Prieš 15 metų pirmą kartą pasirodęs religijotyrininko, eseisto G. Beresnevičiaus (1961–2006) romanas „Paruzija“ pralenkė laiką.
Teologas Gabrielius E. Klimenka OPs pristato Katalikų Bažnyčios požiūrį į karo veiksmus ir valstybės gynybą.
Gintaro Beresnevičiaus vizija būtų trečioji – tai ne emigracija ir ne kultūrų sintezė, o Lietuva kaip Romos forpostas.
Skaitykite ir ateityje skirdami kad ir nedidelę sumą mūsų darbui tęsti.