
Mt 23, 1–12 „Jie kalba, bet nedaro“
Mylėdamas savo artimą, t. y. būdamas dovana kitam žmogui, iš tiesų mylėsiu save patį, nes taip išsiskleis ir išsipildys mano gyvenimas.
Mylėdamas savo artimą, t. y. būdamas dovana kitam žmogui, iš tiesų mylėsiu save patį, nes taip išsiskleis ir išsipildys mano gyvenimas.
Nė vienas nesame sukurti sau. Žmogus visavertiškai gyvena ir yra laimingas tik tuomet, kai tampa dovana kitiems.
Gal kam ir pasirodys keista, bet čia tinka A. Mamontovo žodžiai iš dainos „Ufonautai“: „Šis gyvenimas nevertas, kad pamirštum kur dangus.“
Ačiū Dievui, kad Jis teisingas… kitaip!
Išsigelbėti žmogui pačiam yra neįmanoma. Nei turtingam, nei vargšui. Išgelbėti gali tik Dievas, tapęs Žmogumi.
Pamiršk save, ieškok Jėzaus veido. Išdalink save vargšams, juk ten Jis. Būk dovana kitiems.