Henriko Gudavičiaus „Laiškai iš kaimo“

Žiema. Jau paskutinį lapkričio dešimtadienį pratinomės prie dešimties laipsnių šalčio.

Labai ryškus vieno barsuko pėdsakas ant lieptelio per Krūčių, – gražiai atspausti priekinių letenų nagai ant šlapio, sukietėjusio sniego.

Ne atostogaujantis, o dirbantis žmogus kuria ramią ir sakralią kaimo erdvę.

Išeinu kieman ir baru šunį: nustok, ir be tavo raudojimo šiandien liūdna. Iš Aušrinės eglyno ataidi mano žodžių aidas...

Vis dėlto gerai, kad mūsų krašte rudenį netikėtai pradeda dirbti alternatyvus paštas, kitaip sakant – naujieji knygnešiai.

Jeigu tu būdamas vienas jautiesi blogai, tai reiškia, kad patekai į prastą kompaniją.

Diemedis, razeta, radasta, debesylas dabar yra labiausiai užmiršti augalai naujoviškuose gėlių darželiuose.