
Lk 8, 4–15 „Tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu“
Sunkiausia leisti sau augti pažįstant Dievą: laukti, kol subręsiu, kad suprasčiau kai kuriuos dalykus, kol atpažinsiu Dievo vedimą.
Sunkiausia leisti sau augti pažįstant Dievą: laukti, kol subręsiu, kad suprasčiau kai kuriuos dalykus, kol atpažinsiu Dievo vedimą.
Mes esame linkę laukti, kol išsispręs mus varginančios situacijos, kad tada galėtume su Juo būti.
Šiandienos Evangelijos ištrauka kalba apie drąsą.
Ar aš galiu stovėti po Jėzaus kryžiumi su visu savo gyvenimu? Ne kartais ateiti, kai reikia ar norisi, bet stovėti kasdienoj?
Jaunimas kartais sako, kad, kai prasideda mokslai, įsitraukia į veiklą – Jėzus kažkur „pasimeta“.
Žmonės prašo Dievo išgelbėti iš ligos, iš pavojų, grėsmių, konfliktų ir sudėtingų situacijų. Bet retai prašo Dievą ateiti ir būti kartu.
Petro konfliktas pasireiškia negalėjimu priimti tokio Mesijo, koks Jėzus yra. Jis žino, koks Mesijas turi būti, kokio Mesijo jam reikia.
Jis tyli prieš pasakydamas savo Žodį. Prieš prisikeldamas iš mirties ir dar kartą taip pasakydamas, kad myli.
Pasidalink su kitais naudodamasis patogiais mygtukais straipsnio pradžioje. Ir nepamiršk paremti!