Jūratė Sprindytė

„Simpatizuoju rašytojams, kurie gerai valdo žodį ir neabejingi stiliaus mikrostruktūroms“, – tvirtina Jūratė Sprindytė.

„Niekad neėmiau į galvą, jei kas laikė ar vadino „profesoraite“, – teigia J. Sprindytė.

Literatūrai J. Mikelinskas tarnavo gyvybingai ir dieviškai ilgai – apie penkiasdešimt metų.

Knygos, kurių pasakojimai neturi bendriniu tampančio katastrofizmo bruožų, o siekia valstybės ar asmens išsipildymo.

V. Daujotytė savo knyga patvirtina, kad kraštovaizdžio poetika galima dalyvavimu, įsibuvimu, sutaptimi, o ne aprašymu.

Suprantu, kodėl S. Šaltenis sovietmečiu nerašė romanų. Tai buvo labiausiai ideologiškai indoktrinuotas ir cenzorių prižiūrimas žanras.