Jurgos Ivanauskaitės „Odė džiaugsmui“

J. Ivanauskaitė buvo ir embleminė to laiko autorė, ir viena iš daugelio – priklauso nuo pasirinkto rakurso.

Rašytoja kalbėjo, kad Dievas buvo šalia, nors ieškojo jo kažin kur toliausiai.

Knygos tekstuose mirtis – tarsi išsilaisvinimas, pasiekiamas ištirpimo lengvumas, kai nebelieka jokios baimės, tiesiog paprastas perėjimas.

Tiesiog, jei pradėjai ieškoti savęs, vieną baisią dieną galbūt save susitiksi.

Aš visiškai pritariu J. Baranovai, teigiančiai, kad kiekviena Jurgos knyga yra vis kitokia.

Jurga neatrodo vien tik liūdna – ji susikaupusi, nepozuoja, žiūri į pasaulį itin dėmesingu žvilgsniu.

Šis J. Ivanauskaitės laiškas buvo skaitomas vasario 24 d. Knygų mugėje renginio „Kaip rašomas euroromanas“ metu.