Kaimai

Sodybų šeimininkai kalba mažai, bet jų aplinka pasako daugiau, nei galėtų pasakyti žodžiai, teigia fotomenininkas.

Žiema. Jau paskutinį lapkričio dešimtadienį pratinomės prie dešimties laipsnių šalčio.

Vaikelia, tadu klausei, kų atsimenu iš vaikystės apė šventes. Atsigulus mislinau mislinau, vartiaus vartiaus ir nieko liudsko nesumislinau.

Labai ryškus vieno barsuko pėdsakas ant lieptelio per Krūčių, – gražiai atspausti priekinių letenų nagai ant šlapio, sukietėjusio sniego.

Didžiuma lietuvių katalikų gyvena kaip hobitai Grafystėje. Pasauliniai bažnytiniai įvykiai vyksta kažkur toli, ne jų kieme.

Ne atostogaujantis, o dirbantis žmogus kuria ramią ir sakralią kaimo erdvę.

Išeinu kieman ir baru šunį: nustok, ir be tavo raudojimo šiandien liūdna. Iš Aušrinės eglyno ataidi mano žodžių aidas...