Kaimas

Ant lango stiklo aptikau tupintį nepaprastai grakštų žiogą. Iš karto supratau: tokį žiogų šeimos vabzdį regiu pirmą kartą.

Bajoriškas dvaras – Žemaitės savivokai įtaką dariusi vieta, o miestas – jai visiškai tinkanti veikimo erdvė.

Jos vardas buvo Ėvė. Įtaigi, emocinga Klaipėdos krašto žmonių kalbos grožį įamžinusi rašytoja.

Greitai plinta ir tie nepageidaujami raukšlėtalapiai erškėčiai, ir labai žalios žiemės. Teks dar nemažai padirbėti.

Jono Meko akmuo, stūksantis Semeniškiuose, ten, kur buvo labai graži jo gimtoji sodybvietė, tarsi aprauda išnykusią ir prarastą praeitį.

Ne kasmet pečialinda peri du kartus. Paklausykim, kokia paprasta jos giesmė: cilp calp, cilp calp...

2022-aisiais minimas V. Krėvės-Mickevičiaus 140-metis. Ir jo giminaičiai stropiai vykdo priesaką – saugoti klasiko atminimą.

Didysis pavasarinis augalų vešėjimas šiemet nedaug vėluoja.