
Laiškai iš kaimo. Dar laukiam pumpurų lietaus
Pirmasis smarkus griaustinis šį pavasarį užklupo mus balandžio dvyliktąją.
Pirmasis smarkus griaustinis šį pavasarį užklupo mus balandžio dvyliktąją.
Gal Putino pradėtos „specialios operacijos“ įvykiai – tai ne mūsų Žemėje sukurtas scenarijus, gal viskam vadovauja ufonautai?
Kaip XXI a. vienu „specialios operacijos“ įsakymu taip klaikiai suniekintas Europos žmonių tikėjimas Amžinuoju šviesos pavasariu?
Praėjo pusiaužiemis. Jau būtų galima pradėti laukti šviesõs pavasario, betgi dar nebuvo tikrõs žiemõs.
Malkos – ne tiktai šiluma. Kai daug skaldai, pamatai tokių pliauskų, kurios gali pasitarnauti kuriant naujas metaforas.
Galbūt skirtingus mokinių pasiekimus lemia ne kaimo ar miesto mokykla, o skirtinga socialinė aplinka.
Pirmoji šalna šį rudenį buvo labai anksti, rugsėjo penktąją. Nebestebina tokios menkos, nors ir neprognozuojamos, anomalijos.
Aplink vis dar žydintį baltąjį barkūną plasnoja citrinukai, o tamsuojančių pavėsinės stulpų link lekia daug raudonų boružių.