
Laimės neturėjau
Vaikelia, tadu klausei, kų atsimenu iš vaikystės apė šventes. Atsigulus mislinau mislinau, vartiaus vartiaus ir nieko liudsko nesumislinau.
Vaikelia, tadu klausei, kų atsimenu iš vaikystės apė šventes. Atsigulus mislinau mislinau, vartiaus vartiaus ir nieko liudsko nesumislinau.
Prieš savaitę tankiame didžiųjų sprigių sąžalyne suradau nepaprastai gražų ir didelį mažojo sfinkso vikšrą.
Greitai plinta ir tie nepageidaujami raukšlėtalapiai erškėčiai, ir labai žalios žiemės. Teks dar nemažai padirbėti.
Ne kasmet pečialinda peri du kartus. Paklausykim, kokia paprasta jos giesmė: cilp calp, cilp calp...
Didysis pavasarinis augalų vešėjimas šiemet nedaug vėluoja.
Pirmasis smarkus griaustinis šį pavasarį užklupo mus balandžio dvyliktąją.
Gal Putino pradėtos „specialios operacijos“ įvykiai – tai ne mūsų Žemėje sukurtas scenarijus, gal viskam vadovauja ufonautai?
Kaip XXI a. vienu „specialios operacijos“ įsakymu taip klaikiai suniekintas Europos žmonių tikėjimas Amžinuoju šviesos pavasariu?
Padidink raides, spausdamas ant aA raidžių ikonėlės straipsnio pradžioje. Perskaitei lengviau? Paremk!