Jei apsispręsime tinkamai, pandemija mums gali padėti dvasiškai prablaivėti, o karantinas – tapti tobulėjimo ir savęs pažinimo „kursu“.
Pasak D. Razausko, teisinga yra elgtis adekvačiai, saugotis, stengtis nekenkti ir pasitikėti patarimais tų, kurie stebi viruso plitimą.
„Kai mirtis šalia, matyt, žmonėms pasidaro svarbu tai, kas nemirtinga – dvasinės vertybės“, – svarsto M. Vilutis.
„Visiškai negaliu gyventi nelaisvės – kad ir laikinos – sąlygomis. Tai mane naikina kaip žmogų, kaip asmenybę“, – teigia rašytoja.
Uždavėme kultūros žmonėms klausimą: karantinui sutrikdžius įprastą kūrybinio gyvenimo tėkmę, ar pasikeitė jų kasdienybė? Atsako K. Kaupinis.
Kasdien feisbuke Remigijus ar Benas įkelia fotografiją ir taip pradeda pokalbį apie laiką. Kitas – parengia ir pateikia vizualų atsakymą.
Kur tik sąlygos leidžia, reikia kuo greičiau sugrįžti prie įprastinio Mišių su žmonėmis šventimo.
Mokymosi procese bet kuriuo atveju reikia dirbti ir savarankiškai, ir su mokytoju.
Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.
Prisidėkite skirdami paramą.