
Karys – vaistas nuo karo
Su karine kova paprastai siejame garbę, ne nuopuolį, ir toji garbė neretai stovi per sprindį nuo pergalės.
Su karine kova paprastai siejame garbę, ne nuopuolį, ir toji garbė neretai stovi per sprindį nuo pergalės.
Visi jie įrodė savo ištikimybę demokratinei Lietuvos Respublikai, nesulaužė duotos priesaikos pačiu sunkiausiu jai metu.
Dvi atsisveikinimo fotografijos ir fotoserija su Mariupolio „Azovstalio“ gamyklos herojais gynėjais.
1939 m. rugsėjo 18–19 d. Lenkijos kariuomenė Raudonąją armiją į Vilnių įsileido be didesnių mūšių.
Trys merginos iš skirtingų Lietuvos miestų nusprendžia tapti pradinės karo tarnybos savanorėmis.
1919–1923 m. Lietuvos kariuomenėje tarnavo apie 3000 žydų ir apie 1000 baltarusių.
Nepublikuotuose atsiminimuose atsiskleidžiančios patirtys reikšmingai papildo anksčiau publikuotus pasakojimus.
Savanorį A. Triabą prisimena jo dukra I Trebaitė-Uždavinienė, o Nepriklausomybės kovų kontekstus suprasti padeda istorikas N. Černiauskas.
Pasidalink su kitais naudodamasis patogiais mygtukais straipsnio pradžioje. Ir nepamiršk paremti!