
Velykų link: kas yra pasninkas?
Kas yra pasninkas? Kaip ir kada pasninkauti? Kodėl to reikia ir ar visiems pasninkas yra būtinas?
Prieš didžiąsias metų šventes vis dažniau girdime žodį „pasninkas“, tačiau ar visi žino, ką jis reiškia bei kada ir kaip reikia jo laikytis?
Kas yra pasninkas? Kaip ir kada pasninkauti? Kodėl to reikia ir ar visiems pasninkas yra būtinas?
Nors krikščionių gyvenime pasninkas ir abstinencija yra įprasti, tačiau nesuprasti.
Didžiojo ketvirtadienio ryto Mišios, dar vadinamos Krizmos Mišiomis, užbaigia gavėnią ir įveda į velykinį tridienį.
Apie barokinę valgymo kultūrą Vilniaus universitete – iš Vilniaus jėzuitų kolegijos 1710–1723 m. dienoraščio.
Australijos vyskupų teigimu, penktadieninio susilaikymo nuo mėsos atsisakymas – vienas prarastų katalikiškos tapatybės aspektų.
Susilaikyti nuo vaizdų, žodžių ir mokytis saiko. Tokios yra modernios pasninko formos šiuolaikiniam žmogui.
Ar šiandien, besiruošdami Velykoms, tikintieji dar pasninkauja? Ar krikščioniškos atgailos prasmė tebėra gyva?
Gavėnios pasninkas nereiškia tik susilaikymo nuo kai kurių gėrybių. Yra dar dvasinis pasninkas.
Pasninkas traktuojamas kaip religinio asketizmo forma, kai tam tikrą laikotarpį susilaikoma nuo kai kurios rūšies maisto produktų, pramogų, persivalgymo. Kalbant apie pasninką mūsų šalyje, taip vadinamas laikotarpis, kurio metu nevartojami mėsiški valgiai, susilaikoma nuo prabangaus, įmantraus, sotaus maisto.
Pasninkas pagal savo reikšmę yra kaip atgailos išraiška, todėl jis vadinamas ir atgailos dienomis. Tokiomis dienomis yra penktadieniai ir gavėnia, ypač Didysis penktadienis.
Kalbant apie pasninką būtina paminėti abstinencijos terminą, nes Lietuvoje jie labai dažnai painiojami arba abstinencija šiame kontekste suprantama neteisingai. Abstinencija vadinamas mėsos atsisakymas, t. y. susilaikymas nuo mėsiškų valgių. O pasninkas yra maisto kiekio sumažinimas, t. y. ne tik atsisakoma tam tikrų produktų, tačiau ir valgoma mažiau, ne taip sočiai.
Abstinencijos dienomis nevalgoma mėsa. Mūsų tikėjime laikoma, jog visi penktadieniai (jei nesutampa su švenčių dienomis), Pelenų trečiadienis ir Kūčios yra abstinencinės dienos.
Pasninko metu leidžiama sočiau pavalgyti tik kartą per dieną, o kitus du kartus tik lengvai užkąsti. Priimta, jog pasninko dienomis yra Pelenų trečiadienis ir Didysis penktadienis.
Seniau tikintieji neretai pasirinkdavo stropiai pasninkauti visą gavėnią. Kiti gi pasninkaudavo trečiadieniais ir penktadieniais, dar kiti – tik penktadieniais.
Tačiau kaip minėjome, privalu pasninko laikytis dvi dienas per metus: Pelenų trečiadienį ir Didįjį penktadienį. Ankstyvosios krikščionybės laikotarpiu pasninko buvo laikomasi visą gavėnią, nes Jėzus pasninkaudamas net keturias dešimtis dienų praleido dykumoje! Kai kur tokia tradicija – pasninkauti visą gavėnią – gaji dar ir šiandien.