
Teatras – žmogaus pokalbis su savimi. Aktoriui Arūnui Sakalauskui – 60
„Teatras yra žmogaus pokalbis su pačiu savimi“, – sako A. Sakalauskas.
„Teatras yra žmogaus pokalbis su pačiu savimi“, – sako A. Sakalauskas.
A. Bialobžeskis yra šviesaus atminimo K. Kymantaitės, unikalios menininkės, kurią dar daug kas mena ir šiandien, mylimiausias anūkas.
Ir ta liaudies daina žmogų visą gyvenimą lydi – nuostabi, graži, kurią gali vis kartoti kaip nuostabiausią temą, sako režisierius.
Apie vaikystę Tytuvėnuose kaip pasaką, gyvenimą, senelių pagalvėmis apkaišytą, ir tikėjimo laimę.
Teatras gali provokuoti galvoti apie turinį. Ir tai svarbiausia, teigia V. Gurfinkelis.
Teatrologė D. Šabasevičienė kalbina aktorių A. Sakalauską, kuris pasakoja apie to meto spektaklius.
Masalskio teatras – ši frazė jau turi tam tikrų apibrėžimų, apibūdinimų ar bent jau intuityvių nuojautų teatrinėje erdvėje.
V. Masalskis – apie du vilties teatrus. Jaunystėje jam toks buvo J. Miltinio teatras, o dabar – jaunosios kartos teatras.