Kino pavasaris

Tarptautiniame Venecijos kino festivalyje, „Horizontų“ programoje, geriausiu filmu pripažintas debiutinis L. Bareišos ilgametražis filmas.

„Kino pavasario“ atidarymo filmas „Blogio nėra“ tarsi trenkė per pakinklius taip, kai netikėtai nuo smūgio suklumpama.

Kūrėjai filmo nesistengia pritempti iki savo cituojamų filmų poetikos, susidarydami klaidingą įspūdį, kad jomis pasiekė norimą poveikį.

„Gatvės vaikai“ – prieš 40 metų sukurta dokumentika, nufilmuota paprastai, tačiau pralenkianti daugelį naujų „Kino pavasario“ dalyvių.

Nuoširdus, jautrus, gal kiek romantizuotas atkaklios paauglės, kuri nė pati nesitikėjo išgarsėti, kino portretas.

„Heimat yra erdvė laike“ – „Kino pavasaryje“ rodomas vokiečių režisieriaus T. Heise filmas apie laiką, keičiantį mus supantį pasaulį.

Nebijokite, niekas jūsų neskriaus. Tokie žodžiai nuskambėjo iš serbų karių lūpų lemtingąją 1995-ųjų liepą. Nuskamba jie ir J. Žbanić filme.

Žvilgsnis programoje krypo į tuos filmus, kurie susiję su visai kitomis problemomis ir aktualijomis nei kas dieną tenka girdėti.