Krikščionybė

Nemažai krikščionių visų pirma savo širdį atiduoda ir dvasiškai tarnauja tam, kas atrodo realiau nei savo Žodyje apsireiškęs Dievas.

Abejonės, kurios jums kyla, jokiu būdu nereiškia, kad jūsų įtikėjimas nebuvo tikras.

Apie bjaurėjimąsi mėsa, dauginimosi baimę ir savaip interpretuojamą „Tėve mūsų“ maldą.

Mirtis nėra lyg upės žiotys, įtekančios į niekur, bet nuostabus susitikimas su Dievu Jo karalystės namuose.

Vienas ginčas dėl medicininių kaukių dar nėra įvykęs – teologinis.

Apie nenutrūkstamą ryšį tarp mūsų šiandienos ir tos žinios, kurią Carravaggio kadaise perteikė, pavaizdavęs Jėzų Betliejaus tvartelyje.

Dievas turi turėti humoro jausmą, antraip jam tikrai būtų sunku su mumis.

Šiurpoka gyventi net nesuvokiant, kokia privilegija ir dovana patirti esamą saugumą ir perteklių. Ką turėtume daryti, kad taip nenutiktų?