
Sielos kauliukas
Retsykiais nustebina kalbos, kad Lietuvoje per daug Kryžių, kad mes neva per daug adoruojam kančią, ir panašiai.
Retsykiais nustebina kalbos, kad Lietuvoje per daug Kryžių, kad mes neva per daug adoruojam kančią, ir panašiai.
„Reikia pakalti ir būti pakalusiam, kad ką nors sukurtum“, – sako kalvis S. Kronis.
„Senieji meistrai buvo žmonės, kurie turėjo kitą sielą. Jie viską darė su didele meile“, – sako Dzūkijoje gerai žinomas meistras.
Visi esame su tuo susidūrę. Neretai važiuojant tarp nesibaigiančių lapuočių, spygliuočių ar pasėlių laukų pakelėje šmėsteli kuklus kryžius.
Akims P. Miežio sodyboje keliaujant medinių statinių ar skulptūrų įlinkiais ir išlinkiais, supranti, kaip viskas čia gyva.
Išmintis apie būtį žmogaus, nuolat dirbančio su medžiu ir jame ieškančio kūrybos prasmės.
Jei kūrėjas puoselės, mėgs tai, ką daro, tauta atrieks duonos riekę. Jei ne – eik obliuoti lentų, mano kryždirbys.
Anot meistro, kryždirbystė gyvuosianti tol, kol bus tikinčių žmonių, „o jeigu tikėjimas silps, kam tada statyti kryžių?“
Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų.
Norite prisidėti prie pokyčių?