
Mūsų pašaukimas į žmogiškumą – tai atsakas į blogį
Didysis penktadienis yra proga dar kartą prisiminti, kad mūsų Dievas nėra ir negali būti skausmo Dievas.
Didysis penktadienis yra proga dar kartą prisiminti, kad mūsų Dievas nėra ir negali būti skausmo Dievas.
Kelionė po dzūkų kaimus ieškant kryžių ir jų meistrų.
Žvelgti į iškeltą kryžių – tai leisti Jėzui iš mūsų širdžių išvyti bet kokią baimę, nerimą ir maištą, trukdančius priimti jo laisvę.
Važiuodami gerai pažįstamu keliu Mardasavo kaime akies krašteliu pamatėm iki šiol nepastebėtą vaizdą.
Tai buvo ypatingos malonės pasireiškimas, kad visiems taptų aiškus Dievo planas: kiekvienas žmogus priklauso ne pats sau.
Vis dėlto skirsiu tą nuotrauką gavėniai. Šįmet ji labai panaši. Pamažu, pritilus, be ryškumo. Ir ačiū Dievui.
Dievo artumas neužsakomas. Jis yra dovana.
Pasak kai kurių legendų, šio minėjimo kilmė siekia 326 metus, kai šventoji Elena Šventojo kapo vietoje atrado Kristaus kryžių.