
Įsižiūrėkim: Dubingiai (III). Dieve, Baltasis stalas!
Nenusakoma šviesos trauka neleidžia likti namuose vieniems, ypač, jei kas nors pakviečia ir pasirūpina, kad būtų su kuo laužyti kalėdaitį.
Nenusakoma šviesos trauka neleidžia likti namuose vieniems, ypač, jei kas nors pakviečia ir pasirūpina, kad būtų su kuo laužyti kalėdaitį.
„Maistas, jo ruoša ir valgymo kultūra mums taip pat yra krikščioniško lobyno dalis“, – sako kun. Ričardas Doveika.
Istorijoje teigiama, kad Lietuvos žydai suvalgydavo bent po vieną silkę kasdien.
Fotografas A. Baltėnas užfiksavo Kūčių vakaro akimirkas Pelegrindos ir Girių kaimų gyventojų namuose.
Tokie patys per kiekvienas Kūčias bei Kalėdas silkių receptai ir keli kūrybiškai išaugę iš pirmtakų. Pabandykite.
Pavartykime senuosius Lietuvos gastronomijos istorijos šaltinius.
A. Landsbergienės nuomone, nevertėtų vaikų gąsdinti ir tuo, kad Kalėdų Senelis viską mato.
Apie barokinę valgymo kultūrą Vilniaus universitete – iš Vilniaus jėzuitų kolegijos 1710–1723 m. dienoraščio.