< 1 min
Mk 3, 20–21 „Saviškiai sakė, kad jis išėjęs iš proto“
Jėzaus artimieji, matydami, kaip jis netaupo savo gyvenimo, tarnaudamas minioms svetimų žmonių, pavadino jį bepročiu.
Kun. Vytautas Brilius
< 1 min
Mk 3, 13–19 „Pasišaukė, kuriuos pats norėjo, kad jie būtų kartu su juo“
Pašaukimo keliu tikintieji eina budėjimo, atidos ir pasiaukojimo dvasia, kad gyvenime paliktų šviesos pėdsakus.
< 1 min
Mk 3, 7–12 „Netyrosios dvasios šaukdavo: „Tu Dievo Sūnus!“
Susimąstome apie save, kaip mes panaudojame iš Dievo per Bažnyčią gautas malones.
< 1 min
Mk 3, 1–6 „Ar šeštadienį leistina gelbėti gyvybę ar žudyti?“
Mes svarstome savo veiksmus ir šventumą tuo požiūriu: atneš gėrį ar blogį?
< 1 min
Mk 2, 23–28 „Šeštadienis padarytas žmogui, ne žmogus šeštadieniui“
Atsitraukęs nuo kasdienių darbų žmogus ne vien ilsisi, bet savo dvasios veiksmais tą dieną pašventina.
< 1 min
Mk 2, 18–22 „Su jais yra jaunikis“
Kai žmogus gyvena savo idėja, ten sudeda širdį, protą, randa įvairiausių aktualių dalykų ir didžiulę įvairovę. Jis ne pareigą atlieka.
2 min
Jn 2, 1–12 „Tokią stebuklų pradžią Jėzus padarė Galilėjos Kanoje“
Kartais žmogus norėtų „padėti“ Dievui, paskubinti ar patobulinti jo veikimą, tačiau stebuklas įvyksta tada, kai Dievo valios klausoma.
< 1 min
Lk 9, 43b–45 „Jie bijojo klausinėti apie šitą kalbą“
Po 2000 metų krikščionybės vis dar baisu patekti į žmonių rankas.