Laisvė

„Iš Tavo, Dieve, valios vaikus gyveniman išleidau, o laukiu grįžtančių labiau nei Tu.“

„Oi, tai buvo labai ryšku ir su daugeliu detalių, lyg iš gerai sumontuoto dokumentinio filmo“, – 1991-ųjų sausį prisimena V. Žukas.

Tie žmonės sukūrė šį tą daugiau nei nepriklausoma Lietuva. Jie grąžino prasmę, tikėjimą ateitimi ir pačią ateitį.

Į aktualijų laužavietę tarsi sausuolių šakos sukrenta politinės, pandeminės ir ekologinės temos – ir visi tie virtualūs laužai liepsnoja.

Iš visų neapibrėžtumu prakeiktų sąvokų laisvė mano mėgstamiausia.

Partizanai, laisvės gynėjai, Baltijos kelio dalyviai – visus juos siejo kažkas, kas skatino veikti, skatino nepasiduoti.

Kaip suvokti, kad laisvė yra trapus organizmas, kasdien formuojamas mūsų į pilietiškumo apvalkalą supakuotų veiksmų?