
„Ačiū už prieglobstį, „Azovstali“ – mano mirties ir mano gyvenimo vieta.“ Kario D. Kozackio fotografijos iš Mariupolio gamyklos
Dvi atsisveikinimo fotografijos ir fotoserija su Mariupolio „Azovstalio“ gamyklos herojais gynėjais.
Dvi atsisveikinimo fotografijos ir fotoserija su Mariupolio „Azovstalio“ gamyklos herojais gynėjais.
Nepraraskite vilties... Žmogiškoji neapykanta praeis, ir diktatoriai mirs.
Moterys neturėjo iš anksto numatytų vaidmenų, todėl kovose prisidėjo labai įvairiapusiškai.
Šis mūsų pavasaris, naujas laisvos dvasios ir imperijos mūšis – ar visa tai nerodo mums Romo Kalantos idėjų galybę, tęstinumą?
1939 m. rugsėjo 18–19 d. Lenkijos kariuomenė Raudonąją armiją į Vilnių įsileido be didesnių mūšių.
1919–1923 m. Lietuvos kariuomenėje tarnavo apie 3000 žydų ir apie 1000 baltarusių.
Vienas reikšmingiausių žydų ir baltarusių dalyvavimo kuriant Lietuvos valstybę epizodų buvo jų veikla Lietuvos Taryboje 1918–1920 m.
Vienas svarbiausių sąjungos uždavinių buvo ugdyti savo nariams ir žydų visuomenei Tėvynės meilę ir kelti valstybinį susipratimą.