Lėtieji amatai

Išliks ar neišliks kryždirbystės tradicija, bus ar nebus reikalingi dievdirbiai – priklauso nuo daugelio dalykų.

Akims P. Miežio sodyboje keliaujant medinių statinių ar skulptūrų įlinkiais ir išlinkiais, supranti, kaip viskas čia gyva.

Išmintis apie būtį žmogaus, nuolat dirbančio su medžiu ir jame ieškančio kūrybos prasmės.

Jei kūrėjas puoselės, mėgs tai, ką daro, tauta atrieks duonos riekę. Jei ne – eik obliuoti lentų, mano kryždirbys.

Nepatogus ne pats tautinis drabužis, o požiūris į jį, sako žemaitė tautodailininkė, audėja.

Senojo kailiadirbystės amato puoselėtojas V. Jakubauskas sako, kad gimė prie kailių.

Anot meistro, kryždirbystė gyvuosianti tol, kol bus tikinčių žmonių, „o jeigu tikėjimas silps, kam tada statyti kryžių?“